Literatūra
Sapnuojant maršką
EGLĖ JAKUČIONYTĖ Kada nors čia ateis dievotas vokietis ar atvirkščiai – bedievis austras – ir saulė užtems nuo jų rankų mosikavimo, ir nepatekės devynias dienas iš eilės, kol skries nematoma kolektyvinės pasąmonės puse. Taip ims tie vyrai gėdinti medžių vaikus, apsirūkiusius archajine laiko koncepcija. Ir lieps sapnuoti taip, kad būtų galima paaiškinti.
Kurtas
ILONA JANULIENĖ – Netylėk, Sesile, kai tavęs klausiu! Juk žinai, turėsi atvažiuot dar ir darsyk. Taigi, kur tas berniukas? – Taip, ponia. Berniukas. – Na, mes nesusišnekam. Mieloji, aš klausiu, kur jis. – Jis šuliny, ponia. – Vandenyje? Bet juk tai neįmanoma.
Dainos, kurių išmokė motina
SIGITAS GEDA 2007 metai Dantės „Rojus“ Vienas kunigėlis aiškina, girdi, ten žmonių sielos ne vien žiūri į Aukščiausiąjį, bet ir viena į kitą. Žodžiu, visuotinis sutarimas! Verčiau, gilinausi, o, užmušk, šito daikto nesuvokiu.
Eilės. IEVA GUDMONAITĖ
žiūriu į daugybę tuščių ikonų, ar jos verias, ar man čia sklaidytis jau laikas – gal jau laikas – jau virpa viduj mažytės mandalos, o kai sakau „gal jau laikas“, nustoja virpėt ir tada jos namas yra, todėl – ne laikas. dar ne laikas.
Eilės. RASA KUTKAITĖ
aidas nuo molo dar nesuriškit man kojų lyg suskilusių irklų pamažu plukdau save gulintį laivo dugne staugia vėjo plėšomos žiotys irkščia virš galvos prakiurę paukščių pilvai
Visa tiesa apie jaunystę
GABRIELĖ GAILIŪTĖ Philip Roth. Apmaudas. Romanas. Iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė. V.: Baltos lankos, 2010. 190 p. Jau gerą pusmetį vienas iš pačių įdomiausių mano gyvenimo darbų mane verčia nepaliaujamai galvoti apie jaunystę: apie jos grožį, maištą, sunkumus, klausimus ir abejones.
Pasaulis, kurio nebuvo
CHRISTOPHER HOWSE Alex Butterworth. The World That Never Was: A True Story of Dreamers, Schemers, Anarchists and Secret Agents. London: The Bodley Head Ltd, 2010. 384 p. Vieną 1891 m. pavasario naktį trisdešimt vienų bedarbis prancūzas, žinomas savo motinos mergautine pavarde Ravachol, įsilaužė į grafienės de la Rochetaillée kapą ir, veltui ieškodamas brangenybių, iškratė jos yrantį kūną. Po mėnesio jis…
Rašytojas, pamėgtas neonacių
DARIUS POCEVIČIUS Vytautas Alantas. Žygiuojanti Lietuva. Publicistinių straipsnių rinkinys. K.: akcinė bendrovė „Pažanga“, 1939. Interneto paieškos sistemose įvedus Vytauto Alanto vardą ir pavardę, pirmosios nuorodos nukreipia į lietuvių neonacių portalus: ultradešinįjį „Nacionalistą-Tautininką-Patriotą“ ir antisemitinį „Šturmuotoją“ (lietuvišką 2003 m. atgaivinto Vokietijos nacių „Der Stürmer“ variantą).
Stokholmas, Paryžius, Praha
Iš gydytojos Liudos Žemaitytės (1916–1946) dienoraščio Trečiadienis, gegužės 13 d., 1936 m., Stokholmas [...] Artėjo vizito pas Jo Didenybę laikas. Nuvedė mus į rūmus. Iš oro jie nieko ypatingo, šiek tiek primena Versalį, tik kuklesni. Tačiau vidus savo puošnumu, skulptūromis veik neatsilieka nuo Versalio, gal tik mažesniam maštabe viskas.
Nervingi žmonės
Nutikimai gatvėse ir kitur REGIMANTAS TAMOŠAITIS Prisimenu, kaip Gedimino prospekte išėjau iš kavinės, kur prie kavos puodelio mąsčiau apie visokius prakilnius dalykus ir buvau lyriškai nusiteikęs. Ant kavinės laiptų pasižvalgiau į besiniaukiantį dangų, rankoje laikydamas neišskleistą skėtį. Spaudžiau jį prie krūtinės, kad nekliudyčiau praeivių.
