Literatūra
Reikia pasakyti sakinį
RŪTA JAKUTYTĖ Jau? Dabar? Ar jau pripildžiau skylėtą dvasios šikpuodį, mano barzda jau barzda ar tik jauniklio gyvaplaukiai, ar žilumo užteks, kad galėčiau pasakyti vieną sakinį nesidygėdamas, jog iš burnos išlįs kas nors gašlaus, eržiliškos seksistinės mintys ir nešvankios užuominos, kurių dar nenumalšino gėda dėl maištavimo ir nusivylimas, kad mano mažas kotelis toks pats nevaldomas kaip ir kitų patinų?
Daiktų skambėjimas
DAINA OPOLSKAITĖ Jau kelias dienas viskas atrodė pernelyg permatoma, kaip stiklas. Netaisyklingais neįžvelgiamais kontūrais sukritusi net įmantri porcelianinė sesers lėlė puošniais rūbais ir keliasluoksne raukiniais apsiuvinėta atlaso skrybėlaite, stovinti ant palangės. Buvo keista ir liguistai baisu: pasirodo, nesuskaičiuojamą laiką pragyveni su tais pačiais garsais, daiktais ir žmonėmis, kasdien stovinčiais ir judančiais aplink tave savo tiksliai nubrėžtomis orbitomis, o vieną dieną…
Knygos Vilniuje ir Amerikoje
LAIMANTAS JONUŠYS Vilniaus savivaldybė, niekada neprisidėjusi prie Vilniaus knygų mugės, buvo užsimojusi skelbti Vilnių 2012 metų pasaulio knygų sostine. Kai televizijos laidos vedėjas paklausė, ar savivaldybė, turinti pusę milijardo skolų, gali dabar įsipareigoti tokiam renginiui, idėjos autorius Gintautas Babravičius patikslino, kad skolų ne pusė milijardo, o aštuoni šimtai milijonų.
Aristokrato žingsniu
AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ Taip jau susiklostė, kad su Jurgiu Tornau mums teko gyventi viename name. Mano tėvai gerai pažinojo Tornau šeimą – po karo lietuvių inteligentų Vilniuje nebuvo taip jau daug, kad ryškus žmogus būtų nepastebėtas, liktų už pažinčių rato.
Dainos, kurių išmokė motina
SIGITAS GEDA 2007 metai Tas pats Paladas! Iš sengraikių. Šįsyk vieną jo epigramų radau knygoje apie Bizantijos literatūrą.
DŽALALIS AD DIN RUMIS
Pelė ir varlė Pelė ir varlė susitinka kas rytą prie upės kranto. Tupėdamos nuošaliam kampelyje jos kalbasi. Kai jos pasimato kas rytą, lengvai atsiveria, seka savo pasakas, sapnus ir paslaptis, nejausdamos baimės, pasitikėdamos viena kita.
Eilėraščiai iš rinkinio „Juodas kvadratas“
TADEUSZ DĄBROWSKI Šiuolaikinis eilėraštis Jis lyg šikšnosparnis gyvena rūsiuose, palėpėse, olose, dieną miega, naktį medžioja, kybo žemyn galva.
Saga apie moters letargiją
RASA JESKELEVIČIENĖ – Valgyk, štai tau duona kasdieninė, – išgirstu sakant. Ranką ištiesiu ne link duonos riekės, o link motinos suknelės sagos, vos besilaikančios ant siūlo. Nuplėšiu ir suspaudusi drėgname delne palendu po stalu. Atidžiai tyrinėju juodą sagą, apžiūriu įbrėžimus ir lygintuvo paliktas išsilydžiusias dėmeles.
Sušalęs paukštis
REGINA RAGAUSKAITĖ Besparnis paukštis, paukštis išklaipytais sparnais. Prieš mane – paukštis-žmogus, kurio šitame gyvenime niekada nebuvau sutikusi. O tai, ką matau, jau nebepriklauso šitam pasauliui. Ir šitiems žmonėms, kurie savinasi jo kūną. Melzganas, išbrinkęs veidas, sukrešėjęs kraujas ten, kur turėtų būti lūpos. Nusuku žvilgsnį – geriau žiūrėsiu į rankas. Kodėl jų niekuo nepridengia? Ar tikrai tai, ką matau, nėra sapno…
Ovalioji rožių poezija
INGA MANELYTĖ Rainer Maria Rilke. Rožės / Les roses. Eilėraščių ciklas. Iš prancūzų k. vertė Vladas Braziūnas. V.: Apostrofa, 2009. 68 p. Dvidešimt keturi tarsi rožės žiedlapiai vienas į kitą elegantiškai įsisupę eilėraščiai – tai savotiška austrų poeto Rainerio Marijos Rilkės duoklė prancūzų kalbai, jos poetams ir rožių ovaliam lengvumui.
