Literatūra
Dainos, kurių išmokė motina
SIGITAS GEDA 2007 metai Apie poezijos vertimo aspektus Dabar beveik nutuokiu, kodėl daugelis vertėjų apsiriboja keliais vieno autoriaus vertimais.
Žodžių valstybėse
LAIMANTAS JONUŠYS Milorado Pavičiaus „Chazarų žodynas“ (Rašytojų sąjungos leidykla, vertė Laima Masytė) – regis, vienas iškiliausių pastarųjų dešimtmečių pasaulio literatūros romanų. Kūrybinga rašytojo fantazija beribė.
Eilės. PIERRE ALFERI
štai ir viskas prozos dėlei nebėra daugiau maldos rytinės tat supeckiota ir tai yra gražu visados retro kaimyno minties neatpažįstamas kvartalas iščiulptas bet šviežias nuo vakar
Eilės. ANNA ACHMATOVA
Kaip laikrodžio gegužė gyvenu tolydžio, Miško paukščiams nepavydžiu. Vis kukuoju prisukta. Bet lemtis šita… Žinai, jos tik priešui linkėti Galėčiau.
Apie apmaudo kilnumą
DALIA ZABIELAITĖ Philip Roth. Apmaudas. Romanas. Iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė. V.: Baltos lankos, 2010. 190 p. Nedidukas „Apmaudas“, amerikiečių rašytojo Philipo Rotho romanas lietuviškai, vertas dėmesio pirmiausia dėl to, ką byloja apie vertimo padėtį Lietuvoje.
Apie negyvenimo miestą
DALIA ZABIELAITĖ Yasmina Khadra. Kabulo kregždės. Romanas. Iš prancūzų k. vertė Stasė Banionytė. V.: Žara, 2010. 164 p. Vieną baisoką negyvenimo vaizdą teko matyti BBC reportaže: jauna moteris uždaryta į moterų pilną kalėjimą dėl to, kad kiti ją apkaltino turint blogą charakterį.
Paprūsės lietuvininkai
Retrospekcija Mano senoliai, Paprūsės lietuvininkai (evangelikų liuteronų tikėjimo), gyveno dabartinio Šilutės rajono žemaitiškoje dalyje – Gardamo miestalyje. Senolis – Gustavo sūnus Augustas Gocentas (1871.VIII.8 Gardame–1935.III.31 ten pat) – apie 1891 m. vedė Mariją Katrę Endrulytę.
Išliksime
Mums rašo Mūsų tarpukario dailininkas Antanas Žmuidzinavičius keliavo po pasaulį, piešė Lietuvos peizažus, juos mielai pirko žmonės. Grįžęs tėvynėn kartojo ir kartojo: koks gražus mūsų kraštas, padabintas piliakalniais ir miškais, ežerais ir upėmis, mariomis ir jūros krantais – tokių vietų žemėje niekur nemačiau.
Neturiu iliuzijų
GILBONĖ Neturiu iliuzijų, nes nelabai suprantu, ką tai reiškia. Protingiausia, aišku, būtų pažiūrėti į žodyną. Taip, lotyniškai illusio – išjuokimas; apgaulė: 1) įsivaizdavimas, matymas ar suvokimas neadekvačių objektų, realiai neegzistuojančių; 2) tikėjimas nerealiais dalykais; 3) prk. nepagrįsta viltis, neįvykdoma svajonė.
Eilės. AUDRIUS MUSTEIKIS
Oro poema priglunda prie pečių bolero tobulai ir jie ploja džiaugsmingai ir tarsi pasveikusios po nerimo ilgo – nerimui smogia kojos
