Literatūra
Dainos, kurių išmokė motina
SIGITAS GEDA 2007 metai Rugsėjo 27, ketvirtadienis Trys eilutės – Vytautui K. Dabar jau niekas tavęs neatpažins, Tokio neatpažįstamo Šviesią rugsėjo naktį.
Moteris vyrišku vardu
TOMAS VAISETA Jei jau Gavelis išvadino Gedimino bokštą buku falu, tai kalnas, aplink kurį vyniojasi visas Graco miestas, tikrai panašus į klitorį. Išbrinkusį klitorį. Austrai jį vadina Schlossbergu. Didžiojo ketvirtadienio vakarą jo viršūnėje mušė varpai, tad nesunkiai galėjai įsivaizduoti, kad tai – virpėjimas iš susijaudinimo. Ding. Ding. Ding. Aplink spiečiasi šakumas raudončerpiais stogais. Tik viena vieta akiplėšiškai juoduoja. Bet čia…
Eilės. RYTIS RADAVIČIUS
Kolekcijai Drugeliais nukabinėtas paveikslas Senam aukcione Laukai ir pievos Iš atminties Tolimose šalyse Paveikslai perkami už milijonus Galvojau Apie vieną dieną Ir apie amžinybę Ir apie kainą
Visi laiškai – žirafos
KĘSTUTIS NAVAKAS Labas, sapne, šio žodžio šerdyje glūdintis graikiško skambesio priebalsių derinys pn – itin sapniškas. Ir dėl to, kad kažkoks negyvenimiškas, buityje nepravartus, ir dėl to, kad miego dievas Hipnas turi tą pačią šerdį. Lašo kirtis į skardą. Pnnn. Kai rašai, kad sapnai tau paveikesni už knygas, galvoju apie sapnų autorystę. Ar esame jų (bendra)autoriai. Nes kartais sapnai kartojasi,…
Nualinti kapitalizmo
LAIMANTAS JONUŠYS Mūsų nenuilstantys anarchistai „Š. A.“ (IV.9) pateikė verstinį tekstą „Naujasis literatūrinis herojus“. Ten aiškinama, kad literatūroje tokio herojaus nėra, bet turėtų būti, – toks žmogus, „kurio [tikrovėje] dar nėra ir kuris pasirodys vėliau“, kitaip sakant, naujasis žmogus. Negana to, kadangi tas herojus turi būti ne šiaip skaitytojams pasigrožėti skirtas, o toks, kuris paskatintų pasaulį seną išardyt ir atstatyt…
Kovo devynioliktosios Druskininkų bliuzas
GINTARAS BLEIZGYS Tai įvyko kovo devynioliktą dieną. Tai neįvyko. Įvyko ne tai, o įvyko kovo devyniolikta diena. Ir netgi dar kitaip. Ta diena neįvyko. Ji dar vyko. Ji dar beveik tik prasidėjo. Tai buvo Druskininkai. Ir ten buvau aš. – – Visos antys buvo išlipusios iš Nemuno, nes ledo lytys labai pokšėjo, grasindamos sutraiškyti visa, kas lieka vandenyje. Antys turškėsi…
Visi laiškai – žirafos
AKVILĖ ŽILIONYTĖ Labas, npl, tu galvoji apie mane kaip apie tekstą, o aš galvoju – siūlai siūlai, susivykit, siūlo galo nepalikit, visi čia kaip pamišę dėl siūlo galo leitmotyvo – viską narplioja ir išraizgo, o man patinka raizgalynės. Bepigu tau galvoti apie mane kaip apie tekstą. Aš apie tave galvoju kaip apie šokėją, nes pas mane atsiradai kaip šokėjas.
Filosofija ir fotosofija
AGNĖ NARUŠYTĖ Arvydas Šliogeris. Melancholijos archipelagai. Žodžiai ir vaizdai. V.: Apostrofa, 2009. 167 p. „Nes pats nesvarbiausias dalykas mirtingojo gyvenime yra pats gyvenimas“, – rašo filosofas Arvydas Šliogeris knygoje „Melancholijos archipelagai“, kur sudėti jo trumpi tekstai ir fotografijos. Kažkokia giliai pasislėpusi patirties briauna man sako, kad tikrai taip – nesvarbiausias.
Dainos, kurių išmokė motina
SIGITAS GEDA 2007 metai Žemaitiškos gertynės Trys labai rimti žemaičiai Antakalny, netoli mano namų, gėrė baltą. Du kalbininkai ir vienas rašytojas. Tvarka buvo įprasta – stato iš eilės! Atėjo R. eilė. Kalbininkas ir sako: – Parnešk vyną!
Eilės. STASYS STACEVIČIUS
Prakeiktos tos bangos! – negarsiai sušunka visai nepažįstama, godžiom akim, įspūdingom krūtim atsigręžus į jūrą. Jos veidas mįslingas, o visas jos kūnas nelyg ant ribos – liepsnot ar jau gesintis?
