Literatūra

Raidės ant pirštų

DAINA OPOLSKAITĖ Man sakė, kad pradėjau šypsotis sulaukusi apie septyniasdešimt dienų, būdama daugiau nei dviejų mėnesių, tuo parodydama, kad pradedu atpažinti kasdienius pasikartojančius kvapus, balsus ir prisilietimus. Pasaulį, kuriame turėjau gyventi. Kuris turėjo užaugti.

Vėjo glamonės

PETRAS RAKŠTIKAS Vėjas vėdina kūną, garina iš jo skysčius, raibina vandens paviršių, stumdo debesis, nešioja žiedadulkes, judina užuolaidą, balkono duris, trukdo kregždei skristi namo, džiovina rūbus, atneša iš pušyno Dainų šventės garsus, masažuoja žolę, o žolė šiandien sausa, saulės iškankinta, pasiutiškai veržiasi į viršų, stengiasi atsiplėšti nuo žemės, ant kurios ropoja visokie vabalai ir alaus mėgėjai,

Visi laiškai – žirafos

AKVILĖ ŽILIONYTĖ Labas, K, kažkas mane pastūmė iš ę ir s, iš dviejų t, iš u ir i. Jei pastumčiau tave iš trijų a, dviejų t ir įstumčiau į tris e, žinok, jog viskas tik dėl to, kad turiu fortepijono ir vonios kraujo. Tada tu atsitūpk ir pažiūrėk į savo vonios nugarą – ta nugara drėgna ir suglumusi dėl to,…

ALEŠ ŠTEGER. Eilės

Lietuvių skaitytojams jau pažįstamas Alešas Štegeris (g. 1973) garsėja ne tik poezija, bet ir didžiule kelionių aistra. Kartą, dar prieš pradėdama versti jo kūrybą, viename iš slovėniškų portalų skaičiau straipsnį, kuriame poetas buvo apibūdintas kaip vietoje nenustygstantis žmogus, kurio kūrybai ir asmenybei reikia daug erdvės. Neilgai trukus sutikau A. Štegerį ir įsidrąsinau paklausti, ar jis galėtų išgyventi be kelionių.

Už horizonto

EVALDAS DIRGĖLA Properša. Trūkis daiktų, reiškinių, sąvokų ir faktų audinyje. Tuštuma. Ją galite užpildyti patys. Savimi arba bet kokia istorija. Veiksmą siūlau plėtoti labiausiai apleistoje, užmirštoje, iš tiesų apgailėtinoje vietoje. Už horizonto linijos yra šalis, jokių poetų neapdainuota.

Dainos, kurių išmokė motina

SIGITAS GEDA 2007 metai Gruodžio 8, šeštadienis Dangus – lietuviškai Klausydamas kultūros komentaro negalėjau atsikratyti minties, kad yra tokia tautiečių rūšis, kurių dangiškos svajonės apsistoja… Paryžiaus priemiestyje. Tai gal dar iš tėvų (Kauno inteligentų) paveldėtas sapnas.

Tuba ir nakties reikšmė

ŠAHRNUŠ PARSIPUR Šahrnuš Parsipur gimė 1946 metais Teherane, Teisingumo ministerijos tarnautojo šeimoje. Baigusi mokyklą įstojo į Teherano universitetą studijuoti sociologijos. Dar besimokydama universitete įvairiuose Irano literatūriniuose žurnaluose paskelbė kelis trumpus apsakymus ir straipsnius. Maždaug nuo 1960 metų Irane vis labiau kilo nepasitenkinimas šacho valdžia, šalyje tarpusavyje dėl vietos rungėsi komunistų ir islamistų pogrindinės politinės partijos.

ROBINSON JEFFERS. Eilės

Renkuosi kapą Sakiau jums kartą eilėmis – nesvarbu, ar skaitėt jas, ar ne, Apie nuostabią vietą, kur elniai sunkiai sužeisti Ateina mirti; jų kaulai guli pramaišiui mažose Kapinaitėse Po lapais prie mirguliuojančio kalnų upokšnio, ir jei Tie elniai turi sielas, joms tai patinka, patenkinti Ragai ir kaulai.

H. D. (Hilda Doolittle). Eilės

Kaitra O vėjau, praplėški šį karštį, įsirėžk į jį, sudraskyk jį į gabalus.

Žmogus tarp sienų

ANDŽELIKA ALEKSANDRAVIČIŪTĖ Sigitas Parulskis. Murmanti siena. Romanas. V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2009. 374 p. Sigito Parulskio romanas „Murmanti siena“ sukėlė nemažai diskusijų, ironiškų ir atlaidžių šypsenų. Dauguma lyg ir supranta, kad knyga logiškai sustyguota, kad joje esama ir tam tikro „popso“, „padarymo“, tačiau neabejotinai joje rasime ir giluminį literatūrinį pamatą.