Literatūra
Dainos, kurių išmokė motina
SIGITAS GEDA 2007 metai Spalio 17, trečiadienis Apie žodžius Maniau, kad imsiu ir liausiuos etimologijas rašyti, bet išgirdau rusišką keiksmažodį (vyr. l. organas) ir pamaniau, kad jeigu lietuviai jo neturėtų, tai tektų iš mūsų kalbos išguiti ir žodį „kuilys“…
Eilės. INDRĖ VALANTINAITĖ
Kijevas (druskinė) Rūką perveria medinių cerkvių bokštai Rugsėjo pirmoji Kijevo priemiesčiuose Palei kelią suboluoja bantas, dvigubai didesnis nei pirmokės galva Su pasiskolintais vaikais prašančios išmaldos čigonės iš po sulopytų sijonų švysčioja rožinėm kojinaitėm, apsilupinėjusiu laku padengti pardavėjų nagai, ledų vežimėlis su išblukusiomis baltomis meškomis reklamoje,
Postideologinės dilemos
MARIUS PLEČKAITIS Vytautas Rubavičius. Postmodernusis kapitalizmas. Mokslinė monografija. K.: Kitos knygos, 2010. 272 p. Rimtesnis politinis, ekonominis ir kultūrinis diskursas, įsitaisęs knygos puslapiuose, plačiajai masei Lietuvoje neturėtų būti įdomus. Kam visų tų „filosofijų“, jei yra komerciniai pramogas transliuojantys televizijos kanalai, pornokonteinerių prikimštas internetas ar alus, krepšinis, pergalės? Kodėl bet kokią kritiką išgirsti darosi vis skaudžiau, vis sunkiau pakeliamas vertybių kvestionavimas?
Delninė
EGLĖ JAKUČIONYTĖ Rūta Brokert. Delnaklevė. Eilėraščiai. K.: savaitraštis „Nemunas“, 2009. 112 p. Knygos, puslapiais lakstančios, tarsi Hitchcocko paukščiai vydavosi dar porą stotelių. Ir taip kiekvieną sykį išėjus iš knygyno ar bibliotekos. Dabar klausyk nesiklausęs – vos skreba dieviškos ištarmės po pernykščiais lapais. Patyliukais (kad neišgirstų bibliotekininkė) dėkoju „Lehman Brothers“ ir visiems kitiems, degsiantiems investuotojų pragare, ir nešuosi 2009-ųjų Rūtą Brokert…
Išsivadavimas iš vaikystės
JURGA TUMASONYTĖ Ieva Toleikytė. Garstyčių namas. Apsakymai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. 112 p. Ieva Toleikytė į lietuvių literatūros lauką įžengė tempdama paskui save garstyčių spalvos namą. Pirmasis apsakymas taip ir pavadintas – namo garbei, kiti septyni gyvena kaimynystėje. Ir kiekvienas naujas pasakojimas yra tarsi ankstesniųjų tęsinys, šiek tiek primenantis režisieriaus Krzysztofo Kieślowskio „Dekalogą“.
Kas gyvena tame rajone
RŪTA JAKUTYTĖ Vakarais į lauką mes neišeiname, nes bijome būti užmušti, susmukti su peiliu nugaroje ar būti suvažinėti linksmų vairuotojų (juk gyvename tokiame rajone), o dienomis vaikštome tarp savo pilkų daugiaaukščių vaiduoklių ir bjaurimės praūžusios nakties likučiais, įsivaizduodami visas įvykusias nešvankybes.
Tuo didesnis posakių pasirinkimas
BORIS KRUTIJER Nemirtingume! Kiek gyvybių atiduota už tave. Optimistui minusas prie minuso – pliusas, pesimistui – kryžius. Naujos knygos sensta greičiau negu senos. Pasiekęs tikslą, tampi taikiniu.
Leidimo raštelis
CARON A. LEVIS Pernai vasarą Vilniuje buvo surengti kanadiečių ir amerikiečių išvažiuojamieji kūrybinio rašymo kursai „Vasaros literatūrinis seminaras“ (Summer Literary Seminar). Seminaro dalyvių literatūrinį konkursą laimėjo Caron A. Levis. Autorė dėsto meną Niujorko mokyklose, rašo pjeses. Čia publikuojame konkurse laimėjusį apsakymą.
Bėgiais
JURGA ŽĄSINAITĖ Aštrios rodyklės bakstelėjo be penkių septynias. Per greit. Gal prieglaudos senasis laikrodis iš nykulio skubėt pradėjo, o gal kas tyčia jo slaikias kojeles į priekį permetė? Tik kas? Juk skaičiams, kaip ir bevertei prieglaudos žmogėkų būčiai, visi čia abejingi. Kaip sakaliojo vienas ūkininkas: „Geltono šlajaus išperos nelyginant pirktinis pienas – iš jo pats velnias neišrūgs.“
Visi laiškai – žirafos
KĘSTUTIS NAVAKAS Hi, akvatorija, rašau neva eiliuotai, nes Poezijos pavasaris, Net Airijoj, kuri susideda iš vieno lango ir keturių sienų. Nėra grindų nei lubų, išbraukiau, jei būtų, nematyčiau visokių Šaknų / viršūnių (nesimato jų, bet sau nusipiešiau ant muilo).
