Literatūra

MILDA TELKSNYTĖ

Mane mylėjo ežerai

Iš tolo mėlynuoja ežerai
Tarp tėviškės kalvų žaliųjų.
Čia Kernadėtas, Limanas, Duobys,
Apaugę švendrais, alksniais ir beržais.
Per vasaros kaitras
Vis kviesdavot atsigaivint,
Panert į vėsius vandenis.
ARTIS OSTUPS

Iš „Variacijų mėnulio tema“

Aš – klaidingai užrašytas žodis bibliografo sapne.
Aš – pilnas vaizdų, kaip tamsa tarp uždarų durų;
jie galvoja mane nugalėsią paprasčiausiu gestu,
pramoga pigia, pinigais ar puolusia dorove.
VYTAUTAS JURŠĖNAS

Šventojo Atono kalno šlaitai

Aplankyti Atoną buvo mano sena svajonė – galvoju aš, bet ištaria Sergejus, zuidamas aplink mudu su Augustinu, mano bendrakeleiviu, valančius daržoves Agiou Pavlou – Šv. Pauliaus vienuolyno virtuvėje. Mes – piligrimai, jis – ukrainietis, talkinantis čia gyvenantiems vienuoliams, susišnekantis su jais graikiškai, su mumis – angliškai.

UVIS BULIONIS

Kaimas kalvos papėdėje

Netikėta žinia smogė lyg gigantiškas cunamis seklaus aukštikalnių ežerėlio pakrantėje. Sensacijų topuose ji prasilaikė keletą mėnesių. Kiekvienas save gerbiantis laikraštis ir kitų negerbiantis laikraštpalaikis nepaliko jos nenulaižęs, nepasismaginęs, neišsunkęs iki skeleto ir kaulų čiulpų, visos tikros ir išgalvotos šio ir ano gyvenimo detalės buvo išnarstytos iki molekulės dydžio. 

AGNIETĖ KUČINSKAITĖ

Plaukų regresija

Plaukų trumpėjimo gali išvengti. Tačiau jų problematika daug platesnė. Gali rinktis, ar auginti tą negyvo keratino karūną, ar ne. Tu gali būti lyg mūsų, lietuvių, pažiba – užsispyrusi Žemaitė. Auginti kasas, bet slėpti jas po skara. Tai – tradicijos. Tai – brendimo kaina. Tai – santuokos kaina. Kaip ir musulmonų užsidedama burka, tai yra moters jungas.

DEIVIDAS PREIŠEGALAVIČIUS

Krenta žemyn mūsų namai

Ji sakydavo, kad kvepiu kaip cigaras. Velnias, iš kur ji žino, kad kvepiu kaip cigaras, jei niekada nėra rūkiusi… Kiek žinau, niekada ir nėra buvusi Kuboje. Apie cigarus „Montecristo No. 5“ ir „Romeo y Julieta“ ji sužinojo iš manęs. Kartą grįžau su keliais cigarais iš parduotuvės „Akropolyje“. Užmatė berūkantį balkone ir besišnekantį su balandžiais. Na ir prasidėjo cigarų era.

JACQUES PRÉVERT

Banginio medžioklė

Ten jūroje – audra,
čia – valgyt nebėra.
Prosperas liūdnas sėdi,
galvoja apie tėtį:
su juo mes vandenyne
ragautume banginio,
kodėl aš vengiau jūros,
kodėl nekėliau burės?
ANDRÉ GIDE

Dienoraštis

Alfred Sisley. Pamoka. 1874

Reikia dirbti įnirtingai, greitai ir kad niekas tavęs neblaškytų; tai užtikrintas būdas pasiekti kūrinio vienovę. Paskui, baigus darbą, atidėjus rašymą, reikia įnirtingai, godžiai skaityti, kaip dera po tokio pasninko, ir iki galo, nes reikia viską pažinti. Ir galvoje vėl sukirbės idėjos; nereikia tam trukdyti; netrukus ims dominuoti viena; tada vėl reikia sėsti prie rašymo. O kol rašai, sąmoningai nieko nebeskaityti. Skaitymas mane per daug jaudina ir išjudina galvoje visokias idėjas. Nė viena nebūna dominuojanti, bent jau ilgą laiką.

VOLODYMYR JERMOLENKO

Nuo Puškino iki Putino: imperinė rusų literatūros ideologija

Tuo pat metu, kai europietiška orientalistika konstravo Afrikos ir Azijos visuomenių kaip neturinčių istorijos, vertos pasakojimo, vaizdinį, rusų literatūra Kaukazo ir Ukrainos tautas vaizdavo kaip tokias, kurių audringa istorija nusipelno užmaršties.

EUGENIJUS ŽMUIDA

Parulskis à la Žilinskaitė plius DviMoteri

Knygoje „Dramedijos“ Sigitas Parulskis pristato naujai įvardyto žanro septynis pavyzdžius: „Vilnius–Dakaras“, „Keltininkas“, „Darius ir Girėnas per Atlantą skrido“, „Labai triukšminga vieta gyventi“, „Figų padažas su citrina“, „Vagys“ ir „Julija“. „Dramedijos“ – įdomi žodžių sandūra, naujadaras, terminas, plečiantis teorinę literatūros rūšies ir žanro sampratą.