Literatūra
Paprūsės lietuvininkai
Retrospekcija Mano senoliai, Paprūsės lietuvininkai (evangelikų liuteronų tikėjimo), gyveno dabartinio Šilutės rajono žemaitiškoje dalyje – Gardamo miestalyje. Senolis – Gustavo sūnus Augustas Gocentas (1871.VIII.8 Gardame–1935.III.31 ten pat) – apie 1891 m. vedė Mariją Katrę Endrulytę.
Išliksime
Mums rašo Mūsų tarpukario dailininkas Antanas Žmuidzinavičius keliavo po pasaulį, piešė Lietuvos peizažus, juos mielai pirko žmonės. Grįžęs tėvynėn kartojo ir kartojo: koks gražus mūsų kraštas, padabintas piliakalniais ir miškais, ežerais ir upėmis, mariomis ir jūros krantais – tokių vietų žemėje niekur nemačiau.
Neturiu iliuzijų
GILBONĖ Neturiu iliuzijų, nes nelabai suprantu, ką tai reiškia. Protingiausia, aišku, būtų pažiūrėti į žodyną. Taip, lotyniškai illusio – išjuokimas; apgaulė: 1) įsivaizdavimas, matymas ar suvokimas neadekvačių objektų, realiai neegzistuojančių; 2) tikėjimas nerealiais dalykais; 3) prk. nepagrįsta viltis, neįvykdoma svajonė.
Eilės. AUDRIUS MUSTEIKIS
Oro poema priglunda prie pečių bolero tobulai ir jie ploja džiaugsmingai ir tarsi pasveikusios po nerimo ilgo – nerimui smogia kojos
Visi laiškai – žirafos
AKVILĖ ŽILIONYTĖ Labas, poete tu, man laikrodžių nereikia, nes aš orientuojuosi pagal pravažiuojančių automobilių spalvas ir numerius. Dabar aš tau pasakosiu, kaip, žiūrėdama į pravažiuojančių mašinų spalvas ir numerius, žinau, kiek valandų, o tu rašyk.
Dar taip toli iki bezdų žydėjimo
RIMANTAS ŽILEVIČIUS Pavasaris, lauktas ilgus žiemos mėnesius, sprogo netikėtai. Iš veltiniu aptraukto dangaus išlindo saulė, žydruma pasikėlė virš gimnazijos liepų, o tvarto stogo kraigu pražygiavo pirmasis varnėnas.
Dainos, kurių išmokė motina
SIGITAS GEDA 2007 metai Lapkričio 20, antradienis Prielaidos Ugningos vėliavos iškeltos, Mirtis įeina į namus… Šias H. Radausko eilutes radau pacituotas J. I. „Viršvalandžiuose“
Paskui egiptietišką maną
JURGA MOCKEVIČIŪTĖ Beveik preliudija Priešais mane ant stalo – penki gabalėliai egiptietiškos duonos baledi. Dar prieš kokias dvidešimt keturias valandas ji tebuvo – saujelė miltų ir šlakelis vandens kažkur kitam pasaulio gale. Pasaulio, kuris amžiams įsigyveno manyje, o aš jame.
Eilės. MINDAUGAS NASTARAVIČIUS
vienas „…ir nešu save ant pečių.“ Tomas Vaiseta matai, kokia eilė susidarė, eilė, kurioje tiek stovėta ir laukta, akimis palydint kiekvieną, esantį prieš tave
Adomas ir Ieva
CHARLES FERDINAND RAMUZ CHARLES’IS FERDINANDAS RAMUZ (Šarlis Ferdinandas Ramiu, 1878–1947) – šveicarų rašytojas, rašęs prancūzų kalba. 1901 m. baigęs Lozanos universitetą, kuriame studijavo literatūrą, trumpai mokytojavo Obonos koleže (Vo kantone) ir Veimare.
