Literatūra
Įrankiai ir Apokalipsė
VIDAS POŠKUS Pjūklai pjaustė debesis ir saulę, vaivorykštes ir saulę… Artėjo paskutinės apokaliptinės valandos… Žmonės (jų likę buvo visai nedaug – menki didingos populiacijos likučiai), praradę bet kokią viltį, slapstėsi grotose ir urvuose.
Visi laiškai – žirafos
Salut, sijonuotasis. Nesąmonės, šitas žodis. Iš pagarbos nesąmonėms jų vardą miniu tik labai prireikus, nesąmonės dažniausiai toks reikalas, kurio niekad ir nevadini nesąmonėm. Galima gyventi lengviau ir neprotingiau – be jų.
Leonidas Davydovas-Subbočius: į nieką ten nepanašus
AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ Mūsų siaubingame, Trifonovka vadintame bendrabutyje viskas buvo baisu. Gatvė, o tikriau – platus, duobėtas, kadaise lyg asfaltuotas takas be šaligatvių
Ei varnalėša!
SIGITAS GEDA 2008 metai Sausio 6, sekmadienis Nuolatiniai priekaištai Juos girdžiu ir girdžiu. Šįsyk apie A. Š. filosofiją. Jauni žmonės klausia: – O kur ją galima pritaikyti?
URSZULA KOZIOŁ. Eilės
Viena žymiausių šiuolaikinių lenkų poečių Urszula Kozioł gimė 1931 m. Liublino krašte. Nuo pokario gyvena Vroclave, tenykščiame universitete baigė lenkų kalbos ir literatūros studijas.
Perversijos gydymas perversija
DONATAS PAULAUSKAS J. G. Ballard. Avarija. Romanas. Iš anglų k. vertė Marius Burokas. K.: Kitos knygos, 2010. 216 p. Gyvenu prie pat gatvės, nuolat pripildytos automobilių spūsčių. Visi kambario langai nukreipti į nuolat pulsuojantį mašinų srautą.
Erotizmas mokykloje
MARIUS PLEČKAITIS Tomas Arūnas Rudokas. Gimnastika visiems. Eilėraščiai. K.: Kitos knygos, 2010. 120 p. Apie poeziją esu įpratęs kalbėti trumpai, glaustai, turiu aiškią poziciją. Mėgstu įvaldytą postmodernizmą ir apskritai geros kokybės tekstus.
Saldus Ponas, arba Puikybė
GILBONĖ Jis, be abejo, turėjo vardą. Ir pavardę turėjo. Bet vardu ir pavarde jo niekas nevadino. Saldus Ponas, ir tiek. Kai jis, pasiramsčiuodamas lazda, vakare eidavo orus, pasipūtęs, skrybėlėtas miestelio gatve, visi iš tolo jam nusilenkdavo ir sveikindavosi: labą vakarą, Saldus Pone.
Vakarų Pekinas
VAIVA GRAINYTĖ Oro balionų, cepelinų, Nevlado Garasto ir I Love Somalia mugė Lietuvos paviljonas, žalias it vidurinė gimtosios vėliavos spalva, pasitiko krepšinio kamuolio dunksėjimu.
Kryptys
VALDAS PATUMSIS Pralėkiau, bet kaip negrįžti – kažin kas vilioja praeitin, maudžia apsukti vienos krypties eismo ratu kilometrą – gal gimto kaimo kvapas, piemenų šūkalojimai, medinių kabaldokų barškėjimas ir gėlės
