Literatūra

Tarp dviejų kultūrų

LAIMANTAS JONUŠYS Daiva Markelis. White Sheep, Black Field: A Lithuanian-American Life. Chicago University Press, 2010. 208 p. Amerikos lietuvių šeimoje per Kalėdas visada stovėdavo tikra eglė, bet abiem mažoms dukrelėms, gimusioms jau Amerikoje, norėjosi kitaip: „Kodėl ne dirbtinė rožinė, apibirusi baltu akriliniu šerkšnu?

Gelmės atodangų link

DALIA ZABIELAITĖ Hanns-Josef Ortheil. Troškimas meilės. Iš vokiečių k. vertė Vilija Žemaitaitytė. V.: Gimtasis žodis, 2010. 224 p. Tokių knygų šiandien parašoma nedaug. Ir verčiama nedaug. Jos nepopuliarios, komerciškai neperspektyvios. Kalbančios apie rimtus gyvenimo, gal net būties dalykus. Taip, tai romanas apie būtį.

Vienu lietimu

AISTĖ KISARAUSKAITĖ Bet namai minkštėjo nuo karščio kaip vaškas. Kiekvieną gatvę, rodės, galėjai pasukti sau norima linkme, nulipdyti reikiamą balkoną pokalbiams tamsoje. Atmintinai išmokome, kada kurioje gatvės pusėje krinta šešėlis. Moterų rankinėse išdžiūvo blakstienų tušas. Nagų lakas.

Kelionės tikslas – šventinė „Krambambulia“

JURGA ŽĄSINAITĖ Negalėčiau savęs vadinti keliautoja. Ne todėl, kad niekur nekeliauju (esu aplankiusi ne vieną dešimtį svečių kraštų), bet todėl, kad keliaudama niekuomet negaliu atsikratyti keisčiausių, dažnai itin juokingų ir paikų įsipareigojimų

Keturi amerikiečių autorių vertimai

CLAUDIA RANKINE Gimė 1963 metais Jamaikoje. Mokėsi Williamso koledže ir Kolumbijos universitete. Išleido rinkinius „Nieko asmeniško gamtoje“ (Nothing in Nature is Private), „Alfabeto pabaiga“ (The End of the Alphabet), „Sąmokslas“ (Plot), „Neleiski man būti vienišai“ (Don’t Let Me Be Lonely).

Grafomanija ir liepsnų liežuviai

JURGA TUMASONYTĖ Sandra Bernotaitė. Gaisras. Novelės.V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010. 120 p. Naujiena Štai ir atėjo žiema: ponios įlindo į kailinius, laiptai – į ledo luitus, tikintieji – į adventą, švaistūnai – į kalėdinių prekių puotą. Rytas maišosi su vidurnakčiu, šąšta lūpos, inkščia gatvėmis cimpinėjantys šunys, o publika įsitaiso ant šiltų minkštasuolių

Su ožio kanopom, bet sparnuoti…

ASTRIDA PETRAITYTĖ Robert Musil. Svajokliai. Trijų veiksmų pjesė. Iš vokiečių k. vertė Rūta Jonynaitė. V.: Apostrofa, 2009. 164 p. Roberto Musilio skaitymo malonumas turėjo preliudiją: dar nemačiusi šios knygos (nors išleistos 2009-aisiais), nuėjau į renginį „Skaitome su vertėju“ A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos Austrų ir šveicarų literatūros skaitykloje.

Vakarų Pekinas

VAIVA GRAINYTĖ 0 2010 10 17 Nuo spalio pirmosios savaitės, po to, kai grįžau iš Šanchajaus turnė, Pekinas pradėjo keistis.

Anupus

GINTARAS BLEIZGYS Juodos, permirkusios medžių palapinės. Buveinės. Matau kontūrus, kūgius, kuriuos vėjui yra sunku išjudinti. Girgždėjimas. Kalenimas. Dejonės. Medžių dejonės ir laiko, kuris medžiams vis dėlto yra lėtesnis negu žmogui.

Apie sapnuotojus…

RASA SABONYTĖ Mano dienos retai prasideda sapno atgarsiu, atvirai kalbant, nesu pratusi prisiminti naktinių sapnų. Esu linkusi manyti, kad aš iš tų žmonių, kurie „sapnuoja dienomis“. Sapnuoja, sapnuoju, sapnuojame.