Literatūra
Sako, čia ne eilėraštis
Lietuvių literatūros aktualumas šiandien ir rytoj. Populiarioji literatūrologija XXI amžiuje
Neseniai perskaičiau 2022 m. Lietuvos mokslų akademijos išleistą literatūrologės prof. Viktorijos Daujotytės knygą „Populiariosios literatūrologijos versija“.
Pavasariop
Stengiuosi suprasti, kodėl žmonės skaito tokias knygas. Taip pat ir faktą, kad socialiniuose tinkluose juos labiausiai patraukia primityvi kalba; rodos, tai susiję. Stulbina amerikietiškas veikėjos mentalitetas: nors nėra baigusi net koledžo, ji tvirtai tiki, kad daug pasieks; trokšta būti rašytoja (žinoma, kuo gi dar). Dar nesu mačiusi, kad banalus nuoskaudų įliteratūrinimas padėtų iš jų išeiti – priešingai, tai stumia link aukos vaidmens.
Geriausios knygos apie nacizmo psichologiją
Britų istorikas ir psichoanalitikas, keliolikos knygų autorius DANIELIS PICKAS penkis reprezentatyviausius veikalus, padedančius suprasti nacizmo psichologijos tyrimų lauką, pristatė 2012 m., išleidęs savo knygą „Įsigauti į nacių sąmonę: Hitleris, Hessas ir analitikai“.
Laiko verpetuose
Eilės
eilėraščiai (kaip žieminės kojinės)
Tu esi besisukančio žiedo auksinė sfera, tu – ginekologinės problemos, tu – stiprus emocinis ryšys su medžiais – jiems neleidžia ilsėtis žiemą, – tu – blėstančio mėlynio žiebtuvėlio akelė, tu – man gera su tavim sėdėti, nešalta…
Vaganto dekonstrukcija
Tai irgi backpackeriai, tačiau specifiniai – ribų ribiškumą ištrynę, neturintys kur grįžti, nes nėra „išvykę“; kelias jiems intranzityvus dydis, visu metu apimantis viską. Jų esmė miglota, neaiški, fiziologija iškrikusi, o tikslas – nenusakomas. Bet koks žodis jiems apibūdinti nėra visai tikslus ir veikiau klaidina, nei kreipia link esmės. Tai ne valkatos, ne klajūnai, jokiu būdu ne keliautojai, ne nomadai, ne nušvitėliai…
Dienoraštis (2)
Jei turėčiau suformuluoti credo, sakyčiau: Dievas nėra už mūsų. Jis dar ateis. Jo reikia ieškoti ne žmonijos evoliucijos pradžioje, o jos pabaigoje. Jis yra galutinis, o ne pradinis. Tai aukščiausias ir paskutinis taškas, į kurį veržiasi bet kuri prigimtis laike. O kadangi laikas Jam neegzistuoja, Jam nesvarbu, ar toji evoliucija, kurią Jis vainikuoja, yra priešakyje, ar užpakalyje, ir ar Jis lemia ją kvietimu, ar stūmimu.
Postmodernistas futbolo aikštelėje
Vėlyva birželio popietė, troškų virš dirbtinės vejos pakibusį karštį sklaido nerimastingo vėjo gūsiai. Jauni vyrai berniokiškai gergždžiančiais balsais aunasi futbolo batelius, sveikinasi pliaukštelėdami rankomis, keli daro apšilimo pratimus, keli rūko. – Sveikas, nu! Ką tu? Kas pas tave gero? – Tai gal lošiam? Kiek čia mūsų jau yra? – O tai su kuriuo kamuoliu? – Šitas – balionas. Duok…
