Literatūra
Malonė būti savimi
VYTAUTAS KINČINAITIS Popiežiaus Pijaus XII 1950-ųjų apaštalinėje konstitucijoje „Munificentissimus Deus“ priimtą dogmą apie Marijos žemiškojo gyvenimo pabaigą ir jos paėmimą į dangų New Age apaštalas Carlas Gustavas Jungas pavadino „svarbiausiu simbologiniu įvykiu po Reformacijos“.
Vakarų Pekinas
VAIVA GRAINYTĖ Sargybinis Mao 2010 09 08 Kiekvieną rytą 8.30 sėdžiu mokyklos suole: kartu su kitais jaunuoliais kiniškai skaičiuoju, mokausi tarti, dėti kirčius ir ręsti primityvius – „Sveikas! Kaip sekasi?“ lygio – dialogus. Esu žemiausiame lygyje, mano klasėje dominuoja afrikiečiai.
Žmonėjimasis
RŪTA JAKUTYTĖ Šiek tiek pavargau nuo tylėjimo, nuo bendravimo akimis, nervingais pirštais su daiktais, kurie supa. Šiaip visai nieko, nes be pastangų, neatsiklaususi, galiu juos liesti, ištepti, neplauti. Bet šiandien atsikėlusi suprantu, kad man reikia į save pasižiūrėti iš šalies, pamatyti, jog bendrauju ir elgiuosi kaip ir visi, ir niekas nepastebi, kaip jais bjauriuosi.
Visi laiškai – žirafos
Labas, Kęstuti Navakai, labas, Valentinai Louis Georges’ai Eugène’ai Marceli Proustai, labas, Jamesai Augustine’ai Aloysiau Joyce’ai, labas, Franzai Kafka, labas, Henry Valentine’ai Milleri, labas, Jorge Francisco Isidoro Luisai Borgesai Acevedo,
Neleiskite šviesai numirti
SIGITAS GEDA 2007 metai Gruodžio 12, trečiadienis Iš Kosto Smorigino dainų Cigaretė naktį vaikšto, įsižiebus vandeny, Ir nė velnio jai neaišku, kam tu žemėj gyveni…
Tania
DALIA PAULIUKEVIČIŪTĖ Tuo metu galvojau, kad esu beždžionėlė, vardu Toto. Žiemą iš muzikos mokyklos grįždavau vėlai, visad užsukdavau į Mangą palaukti mamos. Infekcinių ligų skyrius, kuriame ji dirbo, neturėjo garbės oficialiai vadintis Manga, bet žinojau, kad tik toks yra jo vardas. Mangoje vakarais plaudavo grindis, o aš, paruošusi pamokas, eidavau pasivaikščioti.
GUILLEVIC. Eilės
Eugène’as Guillevicas (1907–1997) savo kūrinius pasirašinėjo vien tik pavarde. Komentatoriai dažnai pabrėžia, kad Guillevico eilės yra lyg jo gimtojo Karnako akmenys – nenugludinti, neišdailinti, tačiau autentiški. Už kūrybą 1976 m. buvo apdovanotas Prancūzų akademijos Didžiąja premija, 1984 m. – Nacionaline poezijos premija, 1988 m. – Goncourt’ų premija.
Verba
JŪRATĖ VISOCKAITĖ Rūta Oginskaitė. Nuo pradžios pasaulio: apie dokumentininką Robertą Verbą. V.: Aidai, 2010. 396 p. Roberto Verbos (1932–1994) antkapis Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje – žemės spalvos subraižytos kino juostos fragmentas.
Niekio bedugnės ir būties aukštumos
DALIA ZABIELAITĖ Harry Mulisch. Zygfridas: juodoji idilė. Romanas. Iš olandų k. vertė Aušra Gudavičiūtė. V.: Vaga, 2010. 200 p. Romanu apie Hitlerį šiandien nebenustebinsi. Priešingai, tai pabodusi ir nebeįdomi tema. Bet šis romanas kaip tik apie šią istorinę figūrą.
Nemeikščių nėra
LAIMANTAS JONUŠYS Alfonsas Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai 2001–2009 ir papildymai 1940–2000. V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2009. 540 p. Alfonsą Nyką-Niliūną vargu ar ryžčiausi pavadinti geriausiu lietuvių rašytoju. Bet man tai yra pranokstanti visas kitas asmenybė lietuvių literatūroje.
