Literatūra
Blondinių Lietuva
VYTAUTAS KINČINAITIS Ką pamanytų mūsų planeton užklydęs ateivis, jei nusileidęs Lietuvon užmestų akį į žmogdėžes (televizorius) vakare, naktines linksmavietes, valdžios viršūnes dieną, o užsukęs bibliotekon pasiklausytų „Marytės mėlynakės“, pavartytų kokį Maironio poezijos tomelį ar šiuolaikinį gyvenimo stiliaus žurnalą?
STASĖ LYGUTAITĖ BUCEVIČIENĖ. Eilės
Rudenio vakarą liūdną, Rudenio vakarą vėlų. Nė viena, nė viena žolelė Iš numirusių neprisikėlė.
VACLAVAS MIKAILIONIS. Eilės
Iš ciklo „Pasivaikščiojimai po Vilnių“ Gedimino pilies bokštas Karūna ant Vilniaus galvos Iš raudonojo aukso plytų, Gerai išdegtų.
Supratimo / nesupratimo paradoksas
Mums rašo Šis tekstas – tai bandymas suprasti rugsėjo 24 dieną „Šiaurės Atėnuose“ publikuotą Vytauto Girdzijausko recenziją „Odė kapitalizmui“
Pro svetimas akis
JURGA TUMASONYTĖ Mindaugas Nastaravičius. Dėmėtų akių. Eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010. 96 p.
Vakarų Pekinas
VAIVA GRAINYTĖ Pekino daktarai 2010 09 25 Šįryt per kinų šnekamosios kalbos pamokas nieko nesugebėjau pasakyti. Į viską, ko klausė, atsakinėjau čiauduliu. Galiausiai atsiprašiau iš pamokų ir palindau po antklode.
Psichologinė kelio topologija
Keturiolikta paskaita (1984. VI. 4) MERAB MAMARDAŠVILI Jau įgijome šiokios tokios patirties, kaip filosofiškai skaityti literatūros kūrinį. Beje, formalus mūsų kurso pavadinimas – „Dramos teorija“. Kad ir kaip keista, tam tikru požiūriu šis pavadinimas apskritai atitinka mano dėstomą turinį.
Sielos tapetavimas
ALGIRDAS BRUKŠTUS Siela. Ar reiškia šis žodis ką nors šiandien? O jei ir reiškia, tai kažką, kas nukišta taip giliai, kad tik nepasipainiotų mums po kojomis procese, kurį vadiname gyvenimu.
ADRIENNE RICH. Eilės
Kokiais laikais gyvenam
Visi laiškai – žirafos
Rašytoja! Turbūt toks kreipinys be šauktuko jau atrodytų nepakankamas, tarsi Vilius Telis be arbaleto. Rašytoja! Kai pranoksi Žemaitę, ji apsivers kape ir iškiš abi kojas padais į viršų, galėsi kutenti, ką dabar ir darai.
