Literatūra

Tos ponios…

GILBONĖ Man vis neduoda ramybės ponios. Na, ne tos, apie kurias jūs nuolat šnekate, nes pažįstate iš įvairių žmonių,  stilių žurnalų ir televizijos laidų. Aš vis galvoju apie tas ponias, apie kurias kaip apie ponias niekas oficialiai nerašė ir nekalbėjo, o jeigu ir paminėjo kada nors, tai vadino draugėmis.

Visi laiškai – žirafos

Šv. Tomai Akvilieti, mano pirštai virpčioja ir kreta, iš tiesų cirpčioja ir Creta. Svieski man tą išjungtą muziką, užgesintas lempas, nurinktus stalus, vis tiek aš kamuojuos, iš tiesų camuojuos

Elenai, kaip nesuplanuotai akimirkai

„Panevėžio literatūrinė žiema 2010“ GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ Ne kiekvienas rašytojas, gaunantis premiją, gali pasidžiaugti, kad buvo pažįstamas su tuo, kurio vardu ta premija pavadinta. Šiuo požiūriu gauti Elenos Mezginaitės premiją yra daug maloniau nei gauti Nobelį. O ką jau kalbėti apie Jotvingius…

Ei varnalėša!

SIGITAS GEDA 2008 metai Apie kančią Krikščionybės akcentuojama kančia, visi kentėjimai (dabar taip manau) turi prasmę tik tuo atveju, jei žmogus pasako tiesą – prieš užsivoždamas karsto dangčiu! Kalbos apie kančią (ypač su epitetu „saldi“, „saldžioji“…) niekam nereikalingos

Obscenas lietuviškai

VALERIJUS VALSIŪNAS

iš nuovargio ir valkatavimo

HAROLDAS BAUBINAS

Gluminantis gluminančios istorijos perpasakojimas

ANTANAS ŠIMKUS José Saramago. Evangelija pagal Jėzų Kristų. Romanas. Iš portugalų k. vertė Zigmantas Ardickas. K.: Kitos knygos, 2010. 360 p. Prielaidos skaityti ir neskaityti Kol nebuvau skaitęs šio romano, žinojau, kad portugalų rašytojui José Saramago būdingas savitas, įtraukiantis stilius, neįprastas pasaulio regėjimo kampas

Apie kitoniškumo lemtį

DALIA ZABIELAITĖ Arto Paasilinna. Kaukiantis malūnininkas. Romanas. Iš suomių k. vertė Lina Michelkevičė. V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2010. 230 p. Modernus mitas. Taip galima apibūdinti garsaus šiuolaikinio suomių rašytojo Arto Paasilinnos (g. 1942) „Kaukiantį malūnininką“, jau ketvirtą jo romaną, išverstą į lietuvių kalbą. Kodėl modernus?

Dar viena liūdna pasaka

NIJOLĖ MARCINKEVIČIENĖ Laimingai sau gyveno vyras su pačia ir turėjo dukrelę, kurią be galo mylėjo. Motina sunkiai susirgo ir mirė. Neilgai trukęs tėvas parvedė pamotę, ir jiedu susilaukė dar vienos dukros.

Vakarų Pekinas

VAIVA GRAINYTĖ Arklys arklys, tigras tigras 2010 10 11 Visą naktį siaubingai lijo. Liūties pasekmės: balos, į kurias žiūrint norisi vilktis maudymosi kostiumėlį arba kurti garlaivio variklį – marios, o ne balos!