Literatūra
Vakarų Pekinas
VAIVA GRAINYTĖ Didysis šeštadienis 2011 04 23 Visi dabar turbūt riejasi su namiškiais, plauna langus, dažo kiaušinius arba drasko galvos odą, žiūrėdami į kompiuterio langą, nes nori iki švenčių pabaigti visus darbus. Čia nieko panašaus nevyksta.
Idiotizmai
TOMAS ARŪNAS RUDOKAS Pavasario revoliucija: aušros šūvis ir žiemos rūmų šturmas. Be kraujo! Komunistai – įrašyti į Raudonąją knygą. Gyvena gamtos draustiniuose, taipgi rezervatuose.
Apie keletą tikrų ir pramanytų mėšlų
JONAS STAUGAITIS
Laikas eina
VIRGINIA WOOLF Ištrauka iš romano „Į švyturį“ („To the Lighthouse“). Romaną artimiausiu metu išleis leidykla „Vaga“. _ Tad, visiems žiburiams užgesus, mėnuliui nugrimzdus ir į stogą barbenant lietučiui, žemėn ėmė lietis neaprėpiama tamsa.
Apie mėlyną kraują
AISTĖ KILTINAVIČIŪTĖ Pavojinga gilintis į savo praeitį – niekad nežinai, kurios nuodėmingų senolių kliaudos gali būti panaudotos prieš tave. Pastaruoju metu mane reguliariai lanko keistas sapnas. Žilstelėjęs kariškis naftalinu atsiduodančiu milo švarku suka šokdynę, per ją liuoksi žirafa.
Eteris
SAULIUS JURKUS Eteris – šiuo žodžiu įvardijami du dalykai. Nemanau, kad juos įvardijant būtų buvęs apmąstytas jų tapatumas arba, jeigu formuluotume dar tiksliau, tiesiog savybės.
Knyga kaip kūnas, knyga kaip dvasia
JUOZAS ŠIKŠNELIS Prirašyta neaprėpiami kalnai knygų ir apie jas ne ką mažiau, bet man, senam bibliotekininkui ir šiokiam tokiam raštininkui, panižo delnai. Niekas nėra susisteminęs žinių, prie kokios pirmos knygos prisilietė įžymybės. Turiu galvoje ne komercinių televizijų įžymybes, bet Thomą Manną, Goethę, Vaižgantą, Maironį, Cortázarą, Cervantesą, Simonaitytę…
Anokia čia patvirka!
SIGITAS GEDA 2008 metai Henriko Ibseno drama „Kai mes prisikelsime iš mirusių“. I. Bachmann, regis, perfrazuoja ją vienoje savo romano pastraipų, kur rašo apie besiplaikstančiais plaukais moteris, skriejančias oru, kairiosios jų plaštakos apaugusios plaukais, o dešiniosios – delnais į viršų
Iš mano genties vakarų
VAINIUS BAKAS
minus nulis
IEVA GUDMONAITĖ
