Literatūra
DŽIUGAS JUODKAZIS. Eilės
Prabudusi Sena našlė tyliai sėdi ant lovos. Per ilgas gyvenimas.
Tautinis nihilizmas Lietuvoje
VIDAS POŠKUS Didžiausi nihilizmo propaguotojai Lietuvoje buvo du. Ir abu ne lietuvių kilmės.
Kas ką rašo
JŪRATĖ VISOCKAITĖ Leidykla „Tyto alba“ iškilmingai pristatė spaudai rengiamas lietuvių autorių knygas, pavadinusi jas rudens ir žiemos kolekcija. Kaip ant podiumo susikaupę prie stalo sėdėjo 12 rašytojų ir aktorius (knygos herojus).
Sirgaliuojant
LAURYNAS KATKUS Po daugiabučių svetaines klydinėja žaltvykslės: jau Prasidėjo. Šalies paširdžius sugniaužia toks nervas, kad ramink neraminęs alum, arbatėlėm.
Iš mirusiųjų dienų
SIGITAS GEDA 2008 metai Ta pačia tema Jei poezija gimsta iš meilės, tai privaloma tam tikras aklumas, impulsyvumas ir ekstatika. Jei poezija iš apskaičiavimo, racionali, intelektuali, tai vis vien jos autorius privalo turėti ir keliolika ekstatiškų, t. y. meilės, eilėraščių. Taip išteisinamas romantiškumas, pakylėtumas.
Apie durnius, genijus ir gyvenimą
AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Frank Zappa. Tikroji Franko Zappos knyga. Iš anglų k. vertė Gediminas Sadauskas. V.: Pasviręs pasaulis, 2010. 296 p. Perskaičiau Franko Zappos autobiografinę knygą. Tai va. Durniai yra beveik visi, išskyrus Zappos žmoną, jų keturis vaikus ir kompozitorius Edgard’ą Varèse’ą (1883–1965), Igorį Stravinskį (1882–1971) ir Antoną Weberną (1883–1945).
RASA KUTKAITĖ. Eilės
pelenas kurio nebėra aš tik geriu ledinį kokteilį suplaktą iš žvaigždžių ir mirties šešėlio žinodama kas manęs laukia
Egzistencinių paribių Kolumbas
IRENA POTAŠENKO Varlam Šalamov. Kolymos pasakojimai. Apsakymai. Iš rusų k. vertė Nikolajus Sagulinas. V.: Žara, 2010. 239 p. Ar kada piešėte save, gulintį ant bėgių? Tokią labai neapibrėžtą figūrą. Tokią – nei jis, nei ji? Piešinį gali sukioti kaip nori – vaizdas nepasikeis.
Kely
MATAS GRUBLIAUSKAS Kiekvienas turi išsiminti sau kelią. Deja, man ilgą laiką nebuvo leista pirmam įminti pėdas. Už mane tai atliko kiti žmonės, einantys prieky nešini mano stiklo šuke: žvilgtelėjau į ją tik kartą, tada, kai niekas jokiais būdais man negalėjo sutrukdyti, nes tai buvo mano vieno akimirka, akimirka – ir turbūt vienintelė, – kurią turėjau vien tik savo, daugiau niekieno…
Tapatybė
GEDIMINAS MILAŠIUS Per tą pačią dieną per keletą valandų pasistūmėjau keliais šimtais kilometrų žemės paviršiumi piečiau. Prieš keletą valandų, prieš pasistūmėdamas, kalbėjausi su žmonėmis, bandžiau šį tą paaiškinti, perduoti, išmokyti. Buvau mokytojas, nepažįstamasis, paslaptingas turbūt atvykėlis, mokantis tai, ko nemoka ar tik pradeda mokytis jie patys.
