Literatūra
Namai
AUGUSTAS SIREIKIS Tereikia sulaukt, kol jis ims važiuot. Kol visi, seni ir patenkinti ar jauni ir melancholiški, susės į savo celes. Tereikia sulaukt, kol aš imsiu važiuot. Savo celėj. Su savo ekskursijos draugais – aistra, pykčiu, viltim ir absurdu, filosofija ir grauduliu.
Dumsioje meldų šviesoje
INEZA JUZEFA JANONĖ Mudu nuolatos stengėmės ištrūkti iš to beveidžio milžino, vadinamo daugiabučiu miesto blokiniu pastatu, kurio nasruos kelis dešimtmečius kažin kaip leidom laiką, o jis savo ruožtu negailestingai rijo mudu, tai darėmės diržingi viens kito atžvilgiu
Froilen Kavka pažeidžia įstatymus
ELIZABETH FISCHER Vengrų kilmės Kanados dainininkė, poetė ir rašytoja Elizabeth Fischer yra muzikos grupės „DarkBlueWorld“ vokalistė
Šūdas
HANS MAGNUS ENZENSBERGER Vis girdžiu apie jį kalbant, tarsi jis dėl visko būtų kaltas. Tik pažiūrėkit, kaip romiai ir kukliai jis įsitaiso po mumis. Kodėl gi teršiame jo gerą vardą
Sapnų katė
EGLĖ RAMOŠKAITĖ Šiandien pabėgėjusi už ne visai kampo, sustojau ir įbedžiau žvilgsnį į juodą katiną, kuris prieš keletą sekundžių pamojo man letena sekti paskui jį. Taip ir atsekiau iki šios vietos. Vietą, manau, reikėtų trumpai aprašyti, nes ji turėjo nesuvokiamos mistikos: pieva šalia gatvės
Iš mirusiųjų dienų
SIGITAS GEDA 2008 metai Tai, ką buvau pražiopsojęs A. ir V. Sakalauskų bibliotekoje radau knygą, apie kurią dažnai pagalvodavau. Tai Eugenijos Ulčinaitės ir Albino Jovaišo parašyta „Lietuvių literatūros istorija: XIII–XVIII amžiai“.
Iš tolesnio gyvenimo garstyčių bei krienų
KĘSTUTIS NAVAKAS
Trečia akis
PALMIRA MIKĖNAITĖ Giedra Radvilavičiūtė, siūlydama redaktorei kalbėti šiame forume, kiek sutrikdė: čia paprastai kalba rašytojai, filosofai ar psichologai, – o aš esu filosofų, bet dažniau rašytojų skaitytoja. Taigi ir kalba mano bus visų pirma skaitytojos – senoviška ir paprasta; nesu iškalbos meistrė, veikiau – literatų pameistrė.
CLAUS BECK NIELSEN. Proza
Clausas Beckas Nielsenas (g. 1963) – danų rašytojas, aktorius, prozininkas, dramaturgas ir provokatorius. 2001 m. paskelbė save mirusiu, o 2010 m. inscenizavo savo laidotuves.
Anapus tylių žodžių
ARVYDAS GENYS Alfonsas Bukontas. Pirštų atspaudai. Šimtas eilėraščių. V.: Tyto alba, 2011. 143 p. Reikšmingo poeto ir išrankaus vertėjo Alfonso Bukonto poezijos knyga „Pirštų atspaudai“ – itin retas, taurus eilėraščių rinktinės pavyzdys. Turiningos formos ir darnios, polifoniškos visumos požiūriu gretintinas su pirmosiomis V. Šimkaus, V. P. Bložės, J. Juškaičio, taip pat G. Patacko ar A. A. Jonyno rinktinėmis.
