Literatūra
Šiaurietiškas ėjimas
EUGENIJUS ALIŠANKA Anapus pušynų, anapus geležinkelio bėgių, jungiančių du nesutaikomus miestus, du amžinus priešus, krenkščia Perkūnas.
Juokas kitapus durų
SAULIUS VASILIAUSKAS Tąnakt jis tiesiog išėjo: paprastai, dviem kojomis, kaip normalus, niekuo neišsiskiriantis žmogus. Žinia, buvo Vėlinės – jo ypač mėgstama šventė. Kasmet jis nusipirkdavo butelį pusiau saldaus šampano, didelį sluoksniuotą tortą su trimis vynuogėmis ant viršaus ir, niekam nieko nesakęs, trenkdavo durimis. Sugrįždavo rytą, tuščiomis, pasižymėdavo kažką knygelėje
Iš mirusiųjų dienų
SIGITAS GEDA 2008 metai Prapuolę iš kalbos Man regis, J. Savickio prozoje andai buvau radęs: – Nonšalaitiškai! Jis elgėsi ir rengėsi kaži kaip nonšalaitiškai!
ALEŠ ŠTEGER. Eilės
Slovėnų poeto ir eseisto Alešo Štegerio lietuvių skaitytojams pristatinėti nebereikia. Lietuviškai turime ir jo eilėraščių rinktinę provokuojančiu pavadinimu „Poezija apsimoka“ („Kitos knygos“, 2005). Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos dalykus. Eilėraščius verčiau iš rinkinio „Kašmyras“, pasirodžiusio 1997 metais, tai buvo antroji jauno poeto knyga.
DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ. Eilės
Laukimas nepažinto Palikto kvapo prakalbinti negalima – kūnas, nepaliestas kūno, lieka atviras vien nakčiai – miestui be vardo. Bet kas yra miestas be vardo? – griuvėsiai, apleistos patalpos, iširę nėriniai.
Įsišaknijimo arba grįžimo namo pamokos
RAMUNĖ BLEIZGIENĖ Vigmantas Butkus. Šiaulių auto/topografija. Eseistiniai tekstai. Š.: Šiaurės Lietuva, 2011. 191 p. Prieš pradėdama rašyti šį tekstą aiškiai suvokiu, kodėl turėčiau to nedaryti. Pirmiausia – knyga, kurią pristatysiu kaip grįžimo namo pamokas, yra skirta Šiauliams
Taip grūdinosi Bagdonas
VALDAS GEDGAUDAS Rūta Oginskaitė. Jausmų repeticijos: metai su aktoriumi Vladu Bagdonu. V.: Tyto alba, 2011. 295 p. Kai Aktorius pareiškia, kad „Otelo“ jau nebegali ir nebenori, o „Faustą“ dar gali, bet jau nebenori“ – apie jį būtina rašyti knygą.
Mėtų slėnis po marmuriniu dangumi
ROJAUS SLOGA (Pjesės ištrauka)
Kepenė
MOJCA KUMERDEJ Mojca Kumerdej (g. 1964) – slovėnų prozininkė, filosofė ir teatro kritikė. Naujausia jos knyga – novelių rinkinys „Tamsioji medžiaga“ (Temna snov) – pasirodė šių metų pradžioje, bet jau spėjo sulaukti ir kritikų, ir vertėjų dėmesio.
Laiko armonikėlė
REGINA RAGAUSKAITĖ Į Vilnių atvažiuoju nedažnai. Bijau, kad nenusitrintų tos būtojo laiko atplaišėlės, skiautelės, prilipusios prie namų, grindinio, Sarbievijaus kiemelio, skubančių ir neskubančių praeivių, troleibuso, važiuojančio į Antakalnį…