Literatūra
Apokaliptinės pokario Lenkijos atspindžiai Czesławo Miłoszo romane „Valdžios užėmimas“
Ką tenka pavadinti naiviu kolaborantu, išdaviku, konformistu? Kas nusikaltėlis, o kas – herojus? Daugialypė XX a. Vidurio Europos istorijos analizė nepateikia vienareikšmės vertinimo strategijos.
Trumpoji proza kaip išlikimo garantas
Rašytojas, palikęs daugiau nei kelis šimtus trumposios prozos kūrinių ir sunaikintas savo paties kūrybos demono, – be abejo, tokia aplinkybė intrigavo ir žadino smalsumą. Beveik tuo pat metu Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido Akutagavos apsakymų rinktinę „Miražas“…
Literatūriniai triukai
[Harry Salmenniemi:] Galbūt tai vidurinių mokyklų sistemos tragedija – ne tik poezijos, bet apskritai kultūros studijų atžvilgiu: pradedi nuo XIX a., galbūt palieti Suomijos industrializacijos periodą, ir viskas. Tokius tekstus labai sunku susieti su savo gyvenimu, patirtimi. Mano galva, paauglių labui turėtume apversti programą: pradėti nuo šiuolaikinės literatūros ir keliauti laiku atgal, ir baigti didžiaisiais klasikais – kai esi jiems pasiruošęs.
Laumės ratas
Virš Salemo miesto sutvisko
kartuvių formos žvaigždynas.
Saulėkaitoj laumė išdegino
žalsvus plaukus iki baltumo.
Maistas
Vasarą kūnas nusėtas įkandimų:
mano kūnas šašais išmargintas.
Ir aš esu maistas iš mėsos ir vandens,
beprasmis kaulų ryšulys, alkanųjų poreikis,
dar viena amžinybės tąsa.
Kur giria žaliuoja, ten kieno namai?
Aužuolaitis – tai Jonas Vanagaitis (1869–1946), enciklopedijų žodžiais tariant, vienas žymiausių Mažosios Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjų, lietuvybės skleidėjas, Tilžės akto signataras. Dar pridurčiau – ir garsiosios dainos „Kur giria žaliuoja“ autorius!
Auka
Būti nužudytam, žinoma, bjauru ir nemalonu, visiška ramybės ir elegancijos priešingybė. Blogiausiu atveju poelgis suteikia žudikui – kodėl gi ir ne žudikei – pasitenkinimą: stovi ramutėlis, alsuoja kaip niekur nieko, kartkartėmis nužiūri auką su nuoširdžiu smalsumu ir sau nusišypso.
Paprastos sėkmės istorijos, arba Kaip sulaukti pasisekimo gyvenime
Galų gale – pridedu tai kaip išvadą – kam išvis rūpintis sėkme? Pastebėjau, kad sėkmės lydimi žmonės patiria labai mažai tikrojo gyvenimo džiaugsmo. Iš tiesų, visai priešingai.
Narcizas

Ypač daug dėmesio sulaukė įrašai su jo portretais, kuriuose vilkėdamas šimtus skirtingų pižamų pozuoja ką tik raudonai perdažytame miegamajame. Tai buvo erdvus kruvinos spalvos kambarys, iki lubų prikrautas raudonų segtuvų, kuriuose jis saugojo visas savo padarytas nuotraukas ar nuotraukas, kuriose pozavo, – tai buvo tūkstančiai kruopščiai sudėliotų ir sužymėtų portretų, laikraščių iškarpų ar kopijų visos, net nereikšmingiausios informacijos, apie jį paskelbtos internete.
Labiau vykusios meilės istorijos
Naratyvinės romantinės meilės istorijų formos nesąmoningai sukūrė šėtonišką lūkesčių, kokie turėtų būti santykiai, šabloną, – palyginti su juo, mūsų pačių meilės gyvenimas dažnai atrodo itin ir skaudžiai nepatenkinamas.