Literatūra
Meko ir Balbieriaus laukymėje
RAMŪNAS ČIČELIS Alis Balbierius. Skaidrumos. Eilėraščiai. V.: Homo liber, 2011. 304 p. Tą ryškų žiemos rytą ėjau Jono Meko ir Alio Balbieriaus Biržų krašto vieškeliu. Pirmojo kelias platus, antrojo – skaidrus. Rankose nešiausi dvi knygas: Meko naktiraščius „Mano naktys“ ir Balbieriaus poezijos rinktinę „Skaidrumos“.
Ikiliteratūriniai gla_Monai ir pervirš literatūrinis čyruonėlis
VIGMANTAS BUTKUS Daiva Povilaitienė. Eroso signatūra. Poezija. K.: Ramduva, 2010. 64 p. Stasys Bulzgys. Žalią viesulą apsikabinę. Lyrika. Š.: Saulės delta, 2011. 72 p Antropologai praktikuoja tokią taktiką, kai lyginant yra aptariami du tos pačios prigimties, bet skirtingi ar net labai skirtingi reiškiniai, dydžiai.
Malda
AISTĖ KISARAUSKAITĖ „Vakariniame kalno šlaite…“ Rašau, nors taip jau esu rašiusi. Negaliu paaiškinti, kodėl man kartais galvojasi ši frazė. Matyt, turėčiau ją įgyvendinti, sukurti apsakymą, kur kelius siekianti sausa žolė šnara einant gerai pažįstamu takeliu, į kalną kopti man nėra sunku – netoli.
Atsargiai su drakonais!
VIRGINA ŠUKYTĖ Vienas kinas tarė sau: eisiu į pasaulį laimės ieškoti kaip milijonai mano brolelių. Nusilenkęs tėvui ir motinai tarė: – Brangūs tėveliai, dėkoju, kad mane užauginote, bet dabar jus palieku.
Aforizmai
BORIS KRUTIJER Per daug ryški moteris – veikiau pasaulio pabaiga negu šviesa tunelio gale. Žydinčios moterys greičiau nužydi.
Apreiškimo džiaugsmas
RAMUNĖ DAMBRAUSKAITĖ Suglebęs drybsau šviesoj, apgriuvusioj keturių besienių sienų iškasenoj. Tikrai, kiurksau vaiduokliškoj kambario liekanoj. Iš pradžių pagalvojau. Pirma – apie pavasarį.
Apie žvakes ir laužus
GINTARĖ ADOMAITYTĖ Mano bendraamžiai nebemėgsta žvakių. Man prireikė. Šią žiemą – taip. Po gerokos pertraukos rausiausi po stalčius, lentynas.
Apie sugrįžimą
KAROLIS DAMBRAUSKAS Epilogas Grįžimas – tai tokia savotiška kelionės sudedamoji. Tai į kelionės pečius įsimetęs svoris, sunkūs kelionės batai, nuo prakaito ir kelių dienų iš eilės miegojimo drauge apsunkusi striukė, varvantis prakaitas karštą kroatišką dieną
Mes visuomet kažko ieškome
PAULIUS NORVILA Mes visuomet kažko ieškome. Meilužės, patikimos avalynės taisyklos, naujo dulkių siurblio ar paprasčiausios ramybės. Tačiau, kad ir kas tai būtų, netgi tomis akimirkomis, kai mūsų taurės yra sklidinos, o kūnai palaimingai ilsisi minkštuose pataluose, mes negalime sustoti.
Blogis, kuriantis gėrį
MIKALOJUS VILUTIS „Šiaurės Atėnų“ Nr. 1064 buvo išspausdintas mano rašinėlis „Gyvenantys žmonės“. Vienintelį komentarą atsiuntė Genta: Kultūros elitas – gerai priėsti, pagerti, stipriai rūkyti, nepraleisti pro šalį jokios moters………. Paskui nori, kad į juos kas kreiptų dėmesį: valdžia remtų, žmonės skaitytų…….
