Literatūra
Kelios mintys pro ir contra
BARBARA TORUŃCZYK Andrzejaus Franaszeko knygos „Miłoszas. Biografija“ paraštėse Andrzej Franaszek. Miłosz. Biografia. Kraków: Znak, 2011. 1104 p. P R O Labai vertinu tą knygą. Vertinu kaip Miłoszo biografiją, kuri neabejotinai išliks ir užims vietą knygų lentynoje šalia jo kūrinių. Vertinu ją už sukauptą medžiagą, didžiulį pasitikėjimo vertos informacijos kiekį.
Kam reikalingas žiogas?
EDMUNDAS UNTULIS Tikriausiai daugelis yra girdėję pasakėčią apie skruzdę ir žiogą? Skruzdė joje giriama už tai, kad visą mielą vasarėlę plūkėsi ligi devinto prakaito, kad prieš žiemą apsirūpintų ūkiška gerove. O vargšas žiogelis peikiamas už tai, kad nuo pavasario ligi rudens nieko daugiau neveikė – tik čirpino ir čirpino smuikeliu
Būgnas
PAULIUS NORVILA Būgnas. Jis vis dar skamba manyje. Vis dar atsikartoja ritmingu pulsavimu, keistai primenančiu širdies permušimus, kai užtrunki sporto salėje ar pasilenki užsirišti bato. Tokiomis akimirkomis norisi giliai įkvėpti ir grąžinti ramų upelio tekėjimą į kūno indą, pamiršti visus purvinus batus, suteptus kilimus, princeses
Kaip ir visa tai, kas iš jų gimsta
MARIUS PLEČKAITIS Tai galėjo būti nuostabiausias barono Maigelio rytas, nes jo mama, pečiuita ir nepaprastai įkyri moteriškė, kaip paprastai nepasiliko namuose skalbti vakarykščių kojinių ir, pasipusčiusi padus, iškulniavo į neįtikėtinai keistą randevu – kuriame viskas incognito.
Ieškau skaitytojo
LAURA ŠVEDAITĖ
Nematomas
RŪTA JAKUTYTĖ Nebeturiu ką pasakyti. Apskritai nebeturiu balso, nes per ilgą tylėjimą jis dabar pasiekia tik tas mano dalis, kurių jau nejaučiu.
Žvilgsnių siūlai
AKVILĖ ŽILIONYTĖ 1 Vaikystėje žaisdavau tokį žaidimą: apraizgyk kambarį, vėliau žaidimas persikeldavo ir į kiemą. Smagu jaustis voru ir apraizgyti daiktus, bet taisyklė buvo viena – prie kurio daikto drieksis siūlas, priklauso tik nuo akies, atsitiktinio žvilgsnio: nuo rankenos prie stalo kojos
Zlotai ir grivinos, ir rubliai, ir lėjos (ir be kelių kapeikų 4000 km autostopu) (8)
TOMAS MARCINKEVIČIUS Baltas sunkvežimis Pralėkęs pro šalį baltuose Slovakijos kalnuose, lenkiokas baltame sunkvežimyje apsigalvojo, apsuko ratą ir įsisodino. Iki Krokuvos slebizuojam rusiškai, ta greitakalbe, kuri visada užpuola, kai labai nori viską paaiškinti
