Literatūra
Sulininkas
Keturiom kapanojuos iš duobės.
– Einam patikrinti? Gal kažkiek pribėgo.
– Kažin. Bet galim pažiūrėt.
Čarlstonas

Stalai, kėdės, mirganti ryški šviesa – atrodė, kad viskas seka paskui pašėlusį storulio sėdimąjį šokį. Jo veidas išraudo kaip pomidoras, o ant kaktos ir kaklo blizgėjo prakaitas. Muzika nutilo. Išsitraukęs iš kišenės nosinę, jis mikliai nusišluostė veidą, tarsi nesiruošdamas gaišti laiko, ir, išmaukęs dar vieną sklidiną taurę vyno, iš nuovargio trūkčiojančiu balsu tarė mums…
Knygų daug, literatūros mažai
Žmonės gyvena iliuzijomis, kad aš labai domiuosi svetima poezija. Turiu nuvilti, esu toks pats egoistiškas padaras kaip ir jūs – daug mieliau rašyčiau savo, užuot skaičiusi svetimą.
●
pamaryje
nupjauti nendrių
aukštakulniai
varnoms pririšti
kad neišlestų
žuvims akių
Iš „Autostopininkų baladžių“
stovėjimo aikštelėje mus paėmė lenkijos fūra pastebimai pagerėjo nuotaika nors vairuotojas kalbėjo tik lenkiškai o racija visą laiką sakė kurva pizdec
O ką skaitote jūs?
Mano tikslas – buvusios Austrijos-Vengrijos imperijos ir Balkanų šalių literatūra, taip pat šiuolaikinė ukrainiečių literatūra ir nuolatinis gilinimasis gimtojon klasikon. Ko nors daugiau įsisavinti, suvokti, pajusti ir pažinti neįstengiu, atsiprašau.
Tėvai ir vaikai
Na, tai aš iš pradžių buvau vyras. Užtaisiau ją, o vėliau, kai jos motina mirė nuo narkotikų, išsioperavau ir tapau moterimi. Dabar aš jai oficialiai vienu metu ir mama, ir tėvas. Kas čia keisto? Jūs lyg vakar gimęs!
Bukinistės istorijos (5)
Į knygyną įskuodusi moteriškė klausia:
– Laba diena, gal turite „Moters smegenis“?
Vasarvidžio žaidimėliai

Vakar sapnavau, kad guliu pašarvotas, aprengtas juodais drabužiais, aplink vaikšto irgi juodai vilkintys žmonės. Žinau, kad tai jokia klaida, kad iš tikro esu miręs. Bet jokio nerimo nejaučiu. Vis dėlto, nors ir suprasdamas, kad galiu išgąsdinti, po truputį atsimerkiu ir imu su kažkuo iš aplinkinių kalbėtis. Raminu, kad tuoj atvyks transportas (aš jo laukiu) ir būsiu išvežtas sudeginti. Pats šito visai nebijau.
Kalinauskaitės ir visų mūsų baltieji pasakojimai
Šiemet išleista Danutės Kalinauskaitės knyga „Baltieji prieš juoduosius“ yra jos pirmasis romanas, ir todėl kone kiekviename jai aptarti skirtame tekste ar renginyje būna diskusijų dėl žanro: kodėl romanas, ar tai tikrai romanas, gal geriau būtų buvęs ne romanas.