Literatūra

LEE TZU PHENG. Eilės

Lee Tzu Pheng gimė 1946 m. Singapūre. 1972 m. ap­gy­nė filosofijos doktoratą Singapūro universitete. Nuo 1980 m. dės­tė anglų literatūrą Nacionaliniame Singapūro uni­ver­si­te­te. Ji yra viena žymiausių Singapūro poetų.

Kū­no ir są­mo­nės fi­lo­so­fi­jė­lės pa­gal Mu­ra­ka­mi

DALIA ZABIELAITĖ Ha­ru­ki Mu­ra­ka­mi. Ką aš kal­bu, kai kal­bu apie bė­gi­mą. Iš ja­po­nų k. ver­tė Jur­gi­ta Po­lons­kai­tė. V.: „Bal­tų lan­kų“ lei­dy­ba, 2012. 191 p. Kad šiuo­lai­ki­nis ja­po­nų ra­šy­to­jas Ha­ru­ki Mu­ra­ka­mi (g. 1949) mėgs­ta va­ka­rie­tiš­ką mu­zi­ką (džia­zą, ro­ką, kla­si­ką), tur­būt ži­no kiek­vie­nas jo ro­ma­nų skai­ty­to­jas. Jo kny­gų per­so­na­žai klau­so kaip tik to­kios mu­zi­kos.

As­me­ni­nis Jė­zus Kris­tus su ci­ga­re­te tarp pirš­tų

SIMONA SIDEREVIČIŪTĖ Jei tu­rė­čiau as­me­ni­nį Jė­zų Kris­tų, jis daug rū­ky­tų. Tarp pirš­tų nuo­lat smilk­tų ci­ga­re­tė, ta­čiau ma­nęs jis nie­kuo­met ne­pa­vai­šin­tų. Ne­tu­rė­da­mas nei tė­vo, nei mo­ti­nos, sė­dė­tų ant ša­li­gat­vio bor­te­lio ir už­ver­tęs gal­vą žiū­rė­tų į dan­gų.

Op yra ištiktukas

RIODIN BARDO – O aš šoksiu viena, – pasakė mergaitė ir išskėtusi rankas ėmė suktis apie savo ašį; Mokytoja pirštais trynėsi smilkinius, vaikiukai stovėjo už rankų sukabinti į ratą, Paskui kažkuris pradėjo juoką. – Taip ji išreiškia savo individualumą, – pasakė mergaitės mama mokytojai;

Optimizmo tironija

STEFAN CHWIN Ne­ra­šy­ta nū­die­nos mo­kyk­los (ypač pres­ti­ži­nės pri­va­čios mo­kyk­los) dog­ma – ug­dy­ti sėk­mei. Tam yra prie­žas­čių. Mo­kyk­los tu­ri ska­tin­ti jau­nuo­lius mo­ky­tis, o kiek­vie­na sėk­mės is­to­ri­ja pa­di­di­na ad­re­na­li­no kie­kį jų krau­jy­je, taip, be abe­jo­nių, pa­ge­rin­da­ma mo­ty­va­ci­ją.

Po penkerių metų

TONY GLOEGGLER Mano brolis buvo pakeliui pas dantistę, kai antrasis lėktuvas įsirėžė keturiais aukštais žemiau nei jo darbovietės biuras. Niekada daugiau nebepasakojo apie vyruką, tarpininkaudavusį futbolo lažyboms

Gra­žus tar­si Die­vas par­še­lis

SARA POISSON Aš klau­sau, kaip vė­jas Šiu­re­na la­puos; ly­gi­nu jo bal­są Su ty­lu­ma be kraš­to… Gia­co­mo Le­o­par­di, „Be­ga­ly­bė“ Ries­ta raus­va knys­le­lė su dviem ši­lu­mą skel­bian­čio­mis an­gu­tė­mis, pu­riu blaks­tie­nų žie­du ap­sup­tos žyd­ros rai­ne­lės.

Mels­vo­se sie­no­se tū­no vil­tis

VI­TA­LI­JA SLUŠ­NY­TĖ Mels­vos sie­nos ir ty­la. Tik ret­kar­čiais vie­nur ar ki­tur su­skam­ba šai­žus skam­bu­tis. „Vi­sai kaip ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je“, – nu­si­ste­biu. Iš­syk po jo pa­si­girs­ta sku­būs slau­gių žings­niai gar­so link. Grei­čiau­siai lai­kas keis­ti la­še­li­nė­je esan­čius vais­tus. Vi­ta­mi­nai, an­ti­bio­ti­kai ar tie­siog skys­čiai

Kny­ga kaip ren­gi­nys: apie Va­len­ti­ną Sven­tic­ką ir jo grei­tą kny­gą

GA­GE­NAN­ČIOS ŽĄ­SYS Va­len­ti­nas Sven­tic­kas. Apie Jus­ti­ną Mar­cin­ke­vi­čių. Li­te­ra­tū­ros kri­ti­ka. V.: Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2011. 248 p. Kas kas, o jau ga­ge­nan­čios žą­sys ži­no, kaip svar­bu įver­tin­ti, kas, kam, ka­da ir ko­dėl kal­ba. Vie­na, kai esi akis į akį su sau­lu­tė­je be­si­kai­ti­nan­čiais drie­žais, ir vi­sai ki­ta kal­ba su pra­al­ku­sia la­pe.

Ma­žes­nio­ji li­te­ra­tū­ra

EMI­LIS MIL­KE­VI­ČIUS Alain de Bot­ton. Apie mei­lę: žvel­giant pro fi­lo­so­fi­jos mik­ro­sko­pą. Ro­ma­nas. Iš an­glų k. ver­tė Bi­ru­tė Taut­vy­dai­tė. V.: Me­to­di­ka, 2012. 184 p. Be­stse­le­rių ra­šy­to­jo ir te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­jo, pa­sa­kiš­kai tur­tin­gos šei­mos sū­naus Alai­no de Bot­to­no 1993 m. de­biu­ti­nis eseis­ti­nis ro­ma­nas, 2010 m. dar ir ek­ra­ni­zuo­tas.