Literatūra
„…Ir metas sunaikinti tuos, kurie niokoja žemę“
VYGANTAS VAREIKIS Šią vasarą Romoje nugriuvo dalis Giuseppės Valadier XIX amžiaus pradžioje suprojektuotos promenados sienos, nuo kurios atsiveria įspūdingas vaizdas į Romos architektūros paminklą – Tautos aikštę. Ir visa tai atsitiko dėl vasarą Italiją užplūdusios karščio bangos.
Raktas
AUGUSTAS SIREIKIS
Kelyje
VYTAUTAS BRONIUS Nešk, kol kelias pasibaigs, Nešk, kol mano laikas eis.
Proto dantys
RIODIN BARDO Stomatologo kėdėje patogu. Mąstyti apie būtį. Aišku, mintyse galima kaltinti blogai darbą atlikusį ankstesnį stomatologą. Galima kaltinti prastus genus. Tačiau reikalo esmės tai nekeičia: ėduonies išgraužtos skylės jau niekad neužsitrauks dentinu ir emaliu. Tu dėviesi, degraduoji, yri.
Žvėrelių raudos
PAULINA DRĖGVAITĖ Starir á mig lítill álfur.* „Sigur Rós“ Tik permerkta lietaus suprantu, kad lietpaltis vėl liko namie. Rugpjūtį tik išsigalvojau. Pravažiuojantys autobusai balas taško tiesiai veidan ir net nemano atsiprašyti.
Dvi knygos
MIKALOJUS VILUTIS „Titanike“ vyko „Vilniaus knygų festivalis 2012“. Buvau dviejų knygų pristatymuose. Ramutė Rachlevičiūtė pristatė Bjørno Sortlando parašytą, Hildės Kramer iliustruotą ir mano vaikystės draugės Almos Ločerytės iš norvegų kalbos išverstą knygą vaikams „Ką mena širdis“.
Apie skausmą
JONAS KIRILIAUSKAS Kaip tu įveiki skausmą, žmogau? Kaip žiūri į tai, kad pasaulis slysta iš po kojų, o gal ir neslysta, tiesiog eina po velnių, kaip sako kino herojai? Skaitai horoskopus, o tenai astrologai visiems rašo bendrus receptus. Nuo 16.45 nepalankus metas spręsti asmeninių santykių ar karjeros problemas.
Požemių karalystė
MAREK ZAGAŃCZYK Kapavietė yra netoli Sarteano. Pačiame mieste veikia archeologijos muziejus, turintis puikią etruskų meno kolekciją, nors mažai kas užsuka jos pasižiūrėti. Neprisimenu, kada sužinojau apie kapavietės atradimą ir kada pirmą kartą pamačiau ją puošiančių piešinių spalvotas nuotraukas.
Apie vilkus, biurokratiją ir filologiją
KRISTINA TAMULEVIČIŪTĖ Raudonkepuraitė išėjo į mišką, sutiko vilką, jis ją suėdė. Aš išėjau į savivaldybę, sutikau biurokratiją, ir ji mane suėdė. Nieko naujo, galiu patvirtinti tai, ką sužinojau universitete, – pasakos yra realaus gyvenimo atspindys.
Traukiam špagas, gladiatoriai
MARIJA ANTANAVIČIŪTĖ Kaštonus šiais metais užpuolė kažkokios ligos, kaip gerai, kad mūsų klevas sveikas, krykštauja teta Jolka, atkišusi raudoną nosį, žiūrėdama man į akis ir stumdama lėkštę ryžių.