Literatūra

Esu amžinas žydas

ANNA HALBERSTADT

GINTARAS PATACKAS. Eilės

JUOZAS ŠORYS. Eilės

Pa­ra­šy­ta skai­tan­tiems, su­ba­lan­suo­ta li­te­ra­tū­ro­lo­gams

AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ Vik­to­ri­ja Dau­jo­ty­tė. Lais­vo­jo mąs­ty­mo pro­per­šos. Esė. V.: Ty­to al­ba, 2012. 304 p. „Il­gai ne­ra­dau pa­grin­di­nio pa­va­di­ni­mo žo­džio. Lais­vo­jo mąs­ty­mo zo­nos? Lau­kas? Ply­šiai? Įtrū­kiai? Pro­per­šos?“ – apie dve­jo­nes ra­šo au­to­rė, ga­liau­siai pa­si­rin­ku­si pas­ta­rą­jį va­rian­tą.

Ir kas čia tiek pri­spjau­dė?

HI­LIA­RAS GI­LAN­DA Au­dio­vi­zu­a­li­nės po­ezi­jos fes­ti­va­lio TARP po­ezi­jos rink­ti­nė. Su­da­rė Auš­ra Ka­zi­liū­nai­tė ir Li­na Ži­ge­ly­tė. Vilnius, 2012. 44 ­p. Šiais metais jau septintą kartą Vilniaus rudeniniais šaligatviais nutrepsėjęs Audiovizualinės poezijos festivalis TARP, nešinas vėliava-tema „Be-tono spalvos“ ir apsišarvavęs šūkiu „Sureguliuok savo jautrumą“

Iš Verlaine’o ir Rimbaud laiškų

Be­si­bai­giant 1871-ųjų rug­sė­jui Art­hu­ras Rim­baud at­vyks­ta pas po­etą Pau­lį Ver­lai­ne’ą ir ap­si­sto­ja jo na­muo­se. Ver­lai­ne’as ne­il­gai tru­kus pa­lie­ka žmo­ną, sū­nų, me­ta dar­bą ir lei­džia­si į aist­rin­gą, bru­ta­lią drau­gys­tę ir gy­ve­ni­mą su Rim­baud Lon­do­ne ir Briu­se­ly­je.

Le­nos El­tang ro­ma­no žiū­rė­ji­mo ma­lo­nu­mas

LI­LI­JA DUOB­LIE­NĖ Лена Элтанг. Другие барабаны. Москва: ЭКСМО, 2011. 640 с. Skai­ty­to­jus pa­sie­kė nau­jas Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čios ru­sų au­to­rės Le­nos El­tang ro­ma­nas „Ki­to­kie būg­nai“.

Eu­ri­pi­das apie po­lio iš­kam­šą

JUR­GIS VI­NIN­GAS Eu­ri­pi­do „Me­dė­jo­je“ Ja­so­nas lai­mi jac­kpo­tą: Kre­on­to ka­ra­liaus duk­te­rį ir, mu­ta­tis mu­tan­dis, tei­sę pa­vel­dė­ti ka­ra­liaus sos­tą. Ži­no­ma, Me­dė­ja, Ja­so­no vai­kų mo­ti­na, nė­ra tuo itin, švel­niai ta­riant, pa­ten­kin­ta. Ja­so­nas die­va­go­ja­si, kad ve­dė Kre­on­to duk­te­rį gry­nai prak­ti­niais su­me­ti­mais

Lie­tu­va–Ira­nas, 2012 [1392]

IEVA GUDMONAITĖ Pa­bai­ga. Pra­džia Nr. 41 Bū­ti sve­čiu pas Hu­sei­ną Są­siu­vi­nį, ku­ria­me bu­vo ap­ra­šy­ta vi­sa, kas nutiko Ira­ne, pa­likau au­to­mo­bi­ly­je Len­ki­jo­je.

Aus­lin­dos, ar­ba Au­sy­se šiu­re­nan­tys žo­džiai

DEI­VI­DAS PREI­ŠE­GA­LA­VI­ČIUS Nu­ty­lėk ke­lis žo­džius į ma­no del­ną. Apie ką? Apie sa­ve. Ko­dėl ne apie ka­tę? Pa­lik ją, te­gul mur­ko ant mar­ga­spal­vių patalų.