Literatūra

„An­ge­lo­fi­lų“ pa­raš­tės,

ar­ba Kaip ra­šo­mas fi­lo­so­fi­nis ro­ma­nas AU­GUS­TI­NAS DAI­NYS Sė­dė­da­mas Vil­niaus oro uos­te ir lauk­da­mas lėk­tu­vo, ku­riuo ga­lė­čiau nu­si­gau­ti į Bar­se­lo­ną, ne­ti­kė­tai su­si­mąs­čiau, kad gy­ve­ni­mas yra ke­lio­nė, ku­rio­je mes įgy­ven­di­na­me sa­vo pa­šau­ki­mą ir gy­ve­ni­mo už­da­vi­nį

Po­pie­ri­nės pi­liu­lės

SHERWOOD ANDERSON Tai bu­vo se­nas žmo­gus ži­la barz­da, di­džiu­le no­si­mi ir plaš­ta­ko­mis. Dar ge­ro­kai prieš mums su juo su­si­pa­žįs­tant, jis bu­vo dak­ta­ras ir va­ži­nė­da­vo bal­tu kui­nu nuo na­mo prie na­mo Vains­ber­go gat­vė­mis. Vė­liau jis ve­dė pa­si­tu­rin­čią mer­gi­ną. Po tė­vo mir­ties jai ati­te­ko stam­bus kles­tin­tis ūkis.

Prarytos gyvybės

DONATAS PAULAUSKAS prisimenu savo mirtį vienintelį mano kambario langą suėda priskridę paukščiai jie godžiai ryja stiklą apraizgiusį vijoklį medžius horizonte iš pastatų iščiulpia kraują ir po gabalėlį išdrasko jų kūnus perlaužia dangoraižiui stuburą

Ko­ky­biš­ka lie­tu­viš­ka po­pu­lia­rio­ji li­te­ra­tū­ra

AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ Kris­ti­na Sa­ba­liaus­kai­tė. Da­nie­lius Dal­ba & ki­tos is­to­ri­jos. V.: „Bal­tų lan­kų“ lei­dy­ba, 2012. 208 p. „Praš­mat­nūs vieš­bu­čiai ir jų vie­ta ra­šy­to­jų biog­ra­fi­ko­je yra to­kia sma­gi li­te­ra­tū­ri­nė kli­šė, kad ne­ga­lė­jau jos ne­iš­nau­do­ti“, – sa­vo tin­kla­raš­ty­je ra­šo Kris­ti­na Sa­ba­liaus­kai­tė. Ji pri­si­me­na Pa­ry­žiaus „Ritzą“ su Mar­ce­liu Pro­us­tu, Er­nes­tu He­ming­wa­y­u­mi, F. Scot­tu Fit­zge­ral­du bei ki­tais di­džiai­siais

Dar vie­nas re­a­lis­ti­nis Pe­le­vi­no ro­ma­nas

EMI­LIS MIL­KE­VI­ČIUS Vik­tor Pe­le­vin. T. Ro­ma­nas. Iš ru­sų k. ver­tė Ire­na Po­ta­šen­ko. V.: Me­to­di­ka, 2012. 352 p. Aš­tun­ta, jei nie­ko ne­pra­lei­dau, lie­tu­vių kal­ba pa­si­ro­džiu­si kul­ti­nio ru­sų ra­šy­to­jo V. Pe­le­vi­no 2009 m. kny­ga, kruopš­čiai ir sklan­džiai iš­vers­ta ver­tė­jos I. Po­ta­šen­ko, tur­būt dar 2010 m. bran­di­nu­sios su­ma­ny­mą adek­va­čiau per­teik­ti šio vel­nia­vos meist­ro uni­ka­lų sti­lių, – plg. straips­nį tų me­tų „Kny­gų ai­dų“ Nr.…

Fi­lo­so­fi­nės su­tri­ki­mo is­to­ri­jos

DA­LIUS JON­KUS Ju­lius Ke­le­ras. 66 is­to­ri­jos. Dai­li­nin­kė Ka­mi­lė Gu­žai­tė. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 36 p. Per­skai­tęs Ju­liaus Ke­le­ro kny­ge­lę „66 is­to­ri­jos“ pa­si­ju­tau su­tri­kęs. Pui­kiais pie­ši­niais pa­puoš­ta kny­ge­lė at­ro­dė taip, lyg bū­tų skir­ta vai­kams, o skai­tant is­to­ri­jas su­pra­tau, kad jos ga­li bū­ti įdo­mios ir su­au­gu­sie­siems. Ta­čiau su­tri­kęs jau­čiau­si ne dėl to. Trik­dė pa­čios is­to­ri­jos.

Te­lai­mi­na jus Die­vas, bran­gus au­to­riau, ver­tė­jau ir kt.

LINA STAPONAITĖ Kurt Von­ne­gut. Te­lai­mi­na jus Die­vas, po­ne Rouz­vo­te­ri, ar­ba Per­lai kiau­lėms. Ro­ma­nas. Iš an­glų k. ver­tė Po­vi­las Ga­siu­lis. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 204 p. Ne­ži­nau, ko­kios ap­lin­ky­bės ar gud­rūs žmo­nės pa­ska­ti­no lei­dyk­lą „Ki­tos kny­gos“ per ke­le­tą me­tų iš­leis­ti dau­gy­bę Kur­to Von­ne­gu­to, ti­tu­luo­ja­mo vie­nu iš gar­siau­sių ir ge­riau­sių

Kolaboravimas (I)

JONAS KIRILIAUSKAS Ne­ži­nau, kaip rei­kia ver­tin­ti sa­vo gy­ve­ni­mo ket­vir­tį am­žiaus, pra­gy­ven­tą so­viet­me­čiu. Juk aš bu­vau spa­liu­kas – Le­ni­no anū­kas, bu­vau pio­nie­rius – ma­ku­la­tū­ros, me­ta­lo lau­žo rin­kė­jas, bu­vau kom­jau­nuo­lis – kaip ne­ži­nia kas (mo­kė­jau na­rio mo­kes­tį, nes dau­ge­lio or­ga­ni­za­ci­jų veik­la tuo ir ap­si­ri­bo­da­vo).

Gė­ris

MA­TAS BY­TAU­TAS I O gal mes Jį ne taip su­pran­ta­me? Ir am­ži­no­je dis­ku­si­jo­je „Kaip Tas, ku­ris vis­ką su­kū­rė, tai lei­džia?“ ban­do­me su­ras­ti ko­kius nors ar­gu­men­tus, ku­rie mus pa­čius pa­ten­kin­tų? Taip, gė­ris / blo­gis sub­jek­ty­vus, ta­čiau jei už vis­ko sly­pi pro­tin­ga esa­tis, esa­tis, ku­ri ga­li pa­keis­ti vis­ką, ko­dėl Ji to ne­da­ro?

Trys vieno susitikimo Kašmyre atomazgos

GILES GORDON Sausai pavadintas pasakojimas apie nesmagų nuotykį Tą ry­tą iš­vy­kau į eks­kur­si­ją, anot re­kla­mi­nės bro­šiū­ros, pra­ban­giu tu­ris­ti­niu au­to­bu­su iš Šry­na­ga­ro – „rus­vos, ru­de­niu dvel­kian­čios Kaš­my­ro sos­ti­nės įspū­din­go­je In­di­jos šiau­rė­je“