Literatūra

MINDAUGAS KIRKA. Eilės

MARIUS MORKEVIČIUS. Eilės

Meist­riš­kai pa­ra­šy­tas žmo­gus

AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ J. M. Co­et­zee. Lė­tas žmo­gus. Ro­ma­nas. Iš an­glų k. ver­tė Ire­na Dau­gir­dai­tė. V.: Me­to­di­ka, 2012. 192 p. Skai­tant nau­jas kny­gas vis re­čiau ap­lan­ko to­ji be­są­ly­giš­ka, tau­ri li­te­ra­tū­ri­nė eks­ta­zė, kai ne­si­no­ri už­duo­ti jo­kių klau­si­mų au­to­riui, ne­si­no­ri už jį at­si­pra­ši­nė­ti, tei­sin­ti ar rau­do­nai brau­ky­ti tam tik­ras fra­zes, ne­rei­ka­lin­gus žo­džius.

Sa­kyk „čyz“

MARIUS PLEČKAITIS Ro­land Bart­hes. Ca­me­ra lu­ci­da. Pa­sta­bos apie fo­to­gra­fi­ją. Iš pran­cū­zų k. ver­tė Ag­nė Na­ru­šy­tė. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 144 p. Ro­land’as Bart­hes’as bu­vo itin pa­ne­gi­riš­kai (o ar ga­li­ma ki­taip?) pri­sta­ty­tas jo kny­gą iš­lei­du­sios „Ki­tų kny­gų“ lei­dyk­los: „[...] pats įta­kin­giau­sias fo­to­gra­fi­jos fe­no­me­no aiš­ki­ni­mas.

Gra­jaus­kas prie Ba­si­lis­ko

ARŪ­NAS BRA­ZAUS­KAS Gin­ta­ras Gra­jaus­kas. Is­to­ri­jos apie nar­sų­jį ri­te­rį Tenk­sa­lo­tą ir dra­ko­ną mis­te­rį Kaind­lį. Dai­li­nin­kė Li­na Ku­sai­tė. V.: Ty­to al­ba, 2012. 136 p. Kal­bas apie nau­ją­ją Gin­ta­ro Gra­jaus­ko kny­gą de­rė­tų pra­dė­ti pa­gal nū­die­nos pa­pro­čius – nuo rin­ko­da­ros.

Žibalinės lempos vaikai

JONAS STALIULIONIS Žiū­riu į 1950 me­tų Vait­kū­nų pra­džios mo­kyk­los klum­pė­tų pir­mo­kė­lių iš­blu­ku­sią nuo­trau­ką ir pri­si­me­nu ma­žą, straz­da­no­tą, avi­nėm žir­klėm ap­kirp­tą ber­niu­ką, pir­ma­me suo­le pa­lin­ku­sį prie są­siu­vi­nio. Vai­kas plu­ša, sten­gia­si, pa­ma­žu, la­bai ati­džiai pieš­tu­ku ra­šo rai­dę „A“.

Wurst pikant

EUGENIJUS ALIŠANKA Mies­tas džiau­gia­si vi­su tuo, kuo tu ne­si­džiau­gi. Ita­lo Cal­vi­no Ny­kiau­sia, kai gy­ve­ni­me nie­ko ne­vyks­ta. Gy­ve­ni die­ną, dvi, mė­ne­sį, ir nie­ko.

Teks­tas ir kon­teks­tas

RE­GI­NA JA­SU­KAI­TIE­NĖ Su­si­ti­ki­mas su ra­šy­to­ju, dra­ma­tur­gu, pub­li­cis­tu, Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­ru Ka­ziu Sa­ja šį kar­tą yra teks­tas. Su­in­tri­guo­ja nau­jie­na, kad jis dar ir žur­na­lis­tas, mė­gė­jų ka­me­ra ir mė­gė­jiš­kai (kaip pats sa­ko) už­fik­sa­vęs su­si­ti­ki­mus su iš­ei­vi­jos kul­tū­ri­nin­kais

Mū­sų Da­mos pa­slap­tis

AUD­RO­NĖ GIR­DZI­JAUS­KAI­TĖ Tė­vas po ka­ro lan­ky­da­mas gi­mi­nę ap­va­žia­vo pu­sę Lie­tu­vos. Grį­žęs iš to­li, nie­ko ne­ži­no­jo apie dau­ge­lio ar­ti­mų­jų li­ki­mus – kur ku­rį ka­ro ban­ga nu­bloš­kė, su­sarg­di­no ar vi­sai pra­žu­dė. Vi­sus su­au­gu­sius vai­kus kvie­tė va­žiuot į Vil­nių mo­ky­tis ir kiek­vie­nam ža­dė­jo sa­vo pa­sto­gę. Ti­kė­jo moks­lo švie­sa.

GINTARAS BLEIZGYS. Eilės

tango su sigitu geda – la divina commedia