Literatūra
Semai, tavo pasiūdintos kelnės pernelyg kvapnios
WOODY ALLEN Pavyzdžiui, bendrovė „Foster-Miller“ neseniai sukūrė audinį, pasižymintį laidžiomis savybėmis: kiekvienas jo siūlelis yra pajėgus perduoti elektros srovę [...], taigi vieną dieną amerikiečiai [...] galės įkrauti savo mobiliuosius telefonus patrynę juos į polo marškinėlius.
Dulkių įkvėpimas
RASA RAMONAITĖ Atminties dėžutę atrakina skirtingi raktai. Kad būtų išlaisvinta pojūčių lavina, kartais užtenka smulkmenos.
Vaikinas, kibiras ir kontekstas
MIGLĖ SURVILAITĖ Štai dabar jūs perskaitysite tikrais faktais paremtą istoriją ir suprasite, kaip kontekstas veikia kūrinį, o gal net ne kūrinį. Nesuprantate, apie ką kalbu? Tad pradėkime nuo pradžių.
Kaip nereikia rašyti prozos
AISTĖ PILKAUSKAITĖ
Liepsnotoji pelėda
MILDA JURKEVIČIŪTĖ Atidedu save į nebūtį, kad galėčiau būti tikra savo žodžiu. Patikėsite ar nepatikėsite, bet kartais nereikia būti gražiam tarp raidžių, kad galėtum didžiuotis savo drąsa šluoti pragaro skersgatvius.
Kaip nesugadinti šuns širdies
KAROLIS DAMBRAUSKAS Michail Bulgakov. Šuns širdis. Iš rusų k. vertė Jurgis Gimberis. K.: Jotema, 2011. 208 p. Kontekstas Ši Michailo Bulgakovo apysaka parašyta 1925 m., tačiau dėl sovietinės cenzūros išspausdinta tik 1987 m. Kokie 1925-ieji Sovietų Sąjungoje?
Liepsnojančios būties spalva
DALIA ZABIELAITĖ Orhan Pamuk. Mano vardas Raudona. Romanas. Iš turkų k. vertė Justina Pilkauskaitė-Kariniauskienė. V.: Tyto alba, 2012. 567 p. „Šitaip nuvyto raudona susižavėjimo miniatiūromis ir ornamentika rožė, kuri prieš šimtmetį Stambule pražydo įkvėpta persų“ (p. 564). Tokius žodžius paskutiniame skyrelyje taria viena iš pagrindinių šio romano veikėjų Šekiurė
„Absurdiškos klaidos“, arba Vertėjo pamąstymai
Mums rašo 2012 m. kovo mėnesį „Šiaurės Atėnai“ knygų skyrelyje išspausdino Gražinos Matonienės recenziją „Tarp neįprastumo ir taisyklingumo“, deja, tada ją pražiūrėjau, nes, prisipažinsiu, šį laikraštį skaitau ne visai reguliariai. Kad ir pavėluotai, nusprendžiau į ją atsiliepti
Gražios Juliaus mintys
MIKALOJUS VILUTIS Esu pavydus ir tuo džiaugiuosi. Tai reiškia, kad nesu savim patenkintas kvailys ir suprantu, kad turiu ko pavydėti. Matau, kad daug yra žmonių, už mane geresnių, talentingesnių ir protingesnių. Turiu ką vytis. Gyventi nenuobodu. Ačiū tiems, kuriems pavydžiu.