Literatūra
Ruduo atėjo
Patinka kaip tik tokie leidimai: beveik trisdešimtmetis ligi Nobelio. Kompiuteriai Lietuvoje ką tik atsirado, maketavimas juokingas (trumpi brūkšniai). Parašyta gerai, įmanoma skaityti „apgaunant“ vertimą, t. y. perverčiant galvoje.
Tiek, kiek šermukšniai
Diana Paklonskaitė eilėraščiuose ieško būdų būti taip, kad išryškėtų tikriausia kalbančiosios būsena, bando iš naujo išgyventi prisiminimus, prikelti atmintį, apkabinti visa, kas ją supa ir laiko, išsaugoti ryšį tarp žmonių [...].
Angelologija žaliems
O kol kas tegu vyrai erdvioj galerijoj
prekės ženklo plėtrą
svarsto nuodugniai tartum teologinę problemą.
●
jei kartą nubudęs
nebeturėsi priešų
būsi miręs arba
netrukus pažinsi
baisiausią priešininką –
save patį
Mirties septyngiesmė
O, jūs tylos auksarudeniai laikai,
Kai mes, taikūs vienuoliai, spaudėm vyną iš purpuro kekių;
Ir aplinkui spindėjo kalvos ir miškai.
O, jūs medžioklės ir pilys; vakarė rimtis,
Kai žmogus kambarėly audė teisuolio mintis,
Grūmės nebylioj maldoj dėl Dievo gyvosios galvos.
Ištekėjusi už netinkamo vyro
„Kodėl nepalieki savo vyro?“ – „Negaliu. Mes susituokę visam gyvenimui, be to, jis nemirtingas.“ – „Koks koks?“ – „Nemirtingas. Žinau, nes tris kartus mėginau nunuodyti ir du kartus peršoviau širdį. Jam nė motais [...].“
Brūkštelėjimai
Kažkada senelis dainavo: mažam kambarėly ugnelę kuriu. Vėliau anūkas nupirko jam išmanųjį. Dabar senelis atsikėlęs ryte įsijungia išmanųjį ir per jutubą žiūri, kaip jis anksčiau dainuodavo: mažam kambarėly ugnelę kuriu…
Kas tu toks?
– O tas kur? – paklausė jis Lidos.
– Kas?
– Kur nupjautas pirštas? – nervinosi cecho viršininkas.
– Kažkur makaronuose, – atsakė Lida.
– Gal paieškot? Prisiūtų.
– Jis podraug su tešla per matricą perėjo, – paaiškino Lida. – Nebėr ko ieškot.
Regis, tai buvo viskas, kas domino viršininką. Bent jau nerimas dingo iš jo sudžiūvusio nuskusto veido.
Peterio Singerio moralės dvilypumas
[...] Singeris išklibina nusistovėjusias mąstymo apie gyvūnus schemas, pelnytai kritikuodamas žmonijos susireikšminimą. Tačiau „Gyvūnų išlaisvinimas“ pasirodė keistai balansuojantis tarp nuoseklaus argumentavimo ir kone fanatiško vegetarizmo modelio brukimo.
Nuotykinė Algio Mickūno autobiografija
Nors Algis Mickūnas atvirai nekuria nostalginio pasakojimo, nepriešina erdvių, neryškina praradimo, pasakodamas savo gyvenimą, būtent pasakojimo stiliumi jis atveria tuomečio išėjusio žmogaus būklės šerdį.
