Literatūra
Giedantys daiktai
REGINA JASUKAITIENĖ Taip apie daiktus yra parašęs šv. Pranciškus „Saulės giesmėje“. Daugeliui šis šventasis asocijuojasi su meile viskam, kas gyva; tai ir gyvūnų globėjas, ant kurio rankų tupia paukščiai, o plėšrūs žvėrys glaustosi prie kojų, tai šventasis, tėvo skirtą dalią išdalinęs elgetoms. Tačiau gal nedaugelis žino, kad jis globojo ir poetus, meno žmones. Ir pats buvo poetas, mokėdavęs prakalbinti daiktus.
VYTAUTAS KAZIELA. Eilės
gyvenimas ne tiek ir daug turint vieną vienintelį pripiltą iki viršaus vaikštau stiklinėm briaunom kartkartėm pašūkauju
Labas, Lukauskaite
EMILIS MILKEVIČIUS „Literatūros ir meno“ ir „Šiaurės Atėnų“ sausio–kovo poezijos publikacijų apžvalga „L. M.“ atgaivinus (II.22) V. Kukulo iniciatyvą – periodinėje spaudoje pasirodančios grožinės literatūros apžvalgas, galima prisidėti prie bendro žaidimo kaip Telemo abatijoje
Apie cepelinus, vykėlius ir nevykėlius ir įsivaizduojamus draugus
Su LAURYNU KATKUMI apie jo pirmąjį romaną „Judantys šešėliai“ kalbasi Laura Laurušaitė ir Ramūnas Čičelis
Tėvas
JONAS STALIULIONIS Sėdžiu po mėnulio delčia sodo pavėsinėje, žiūriu į danguje mirgančias žvaigždes ir prisimenu amžiną atilsį tėvą. Atminimai pažadina dar mažo berniuko galvon įstrigusios dainos žodžius
Dar kelios pastabos apie VU bibliotekos gaisrą
DAINIUS VANAGAS Galima pamanyti, kad mūsų šaunioje šalelėje daugiau nieko nevyksta
Begalybės spąstuose
SARA POISSON Iš ciklo “Mano draugai” Kad žmonės priklausomi nuo skaičių ir be jų nebegali išgyventi nė dienos, turbūt aišku.
Mano seneliai
JONAS KIRILIAUSKAS Su seneliais gyvenime man išėjo visai problemiškai. Kaip ir kiekvienas „normalus“ anūkas, aš jų turėjau tiek, kiek ir priklauso, – du, tačiau vienas nepalaukė manęs, pasitraukė iš gyvenimo tais laikais, kai mano mama dar tik nedrąsiai galvojo apie šeimos kūrimą.
Kodėl Nabokovas nemėgo Manno?
MICHAŁ SCZYMAŃSKI I. Vladimiras Nabokovas su jam būdingu įžvalgaus inteligentiškumo ir išdidžios paniekos mišiniu priskirdavo Thomą Manną prie „išpūstų didybių“, esančių šalia „kičo“, „niekalo“, „meninės nesėkmės“ gamintojų: Balzaco, Stendhalio, Faulknerio, Pasternako, Orwello ar ant amžino pasmerkimo ribos balansuojančio Dostojevskio („Nusikaltimo ir bausmės“ – „etiniu ir estetiniu požiūriu nevykusio romano“
