Literatūra
Šaka
Aš kartais įsivaizduoju savo laidotuves.
Ir nereikia man nešti baltų žiedų, dabar madingų.
Atiduokit mano organus, o atliekas –
sudeginkit.
Atneškit man vieną žiedą, raudoną,
tą, kuris žydėjo mano vaikystės sode,
žydra tvora aptvertam nuo vištų.
Kapinės
rubuiliai procesoriai hipokritai juokdariai atskirties
įtraukties kostiumuoti sėkmės kriptografai tvarūs
nelaikšiai supermenai kekšės liktarnos žaliojo
kurso šlaunim tatuiruotom…
Mano mokytojas – Vanagas
[1945 metų] Vasario 16-ąją atėjome ir klasėje sustojome visas kursas su mažutėmis trispalvėmis ant krūtinių. Pirma pamoka – mokytojo A. Kulikausko. Tarsi nemato. Bet auklėtojui pasako. Ateina auklėtojas, pažiūri. Patyli. O paskui: „Geriau širdyje – ne ant krūtinių.“ Nusiėmėme.
Beribė it krikšto malonė meilė
Esė „Numanomos Dievo meilės formos“ Weil atkreipia dėmesį į keletą reiškinių, kurie, jos manymu, pasižymi į bažnytinį sakramentą panašia ar net išties jam prilygstančia galia. Artimo meilė ir pasaulio grožis yra persisunkę Dievu ne mažiau nei religinės apeigos…
Anoniminės kritikos manifestas
Anonimiškumas įgalina ne tik kritiką, bet ir žodžio laisvę. Žinoma, ji daug kam tampa išsidergimo – „neapykantos kalbos“ – pateisinimu. Tai nereiškia, kad neturime jausti ir reikšti neapykantos, bet ji turi būti pamatuota, argumentuota ir pagrįsta. Reali kritika turi save pateisinti.
Neproduktyvūs, neypatingi ir labai laimingi
Pavasarį mečiau ofisinį darbą. Išėjau „į niekur“, nes jaučiau, kad greit atostogausiu ne Tenerifėje, o Vasaros gatvėje; ten nešviečia saulė, tik balti chalatai. Sulig ta diena stebuklingai dingo visi negalavimai: panikos atakos, stiprus nerimas ir akies tikas.
Kvieskit nerangūnams pareigūną
Galbūt jums netgi teko girdėti apie nerangalitą? Mat ligai įsismarkavus žmonės pasidaro ypač nerangūs, pavyzdžiui, išsiduria akį atidarydami spintelę, atsitrenkia į stiklines duris eidami iš pastato, pirmam šaltukui paspaudus tuojau išsitėškia ant ledo arba tiesiog užkliūva už savo susipainiojusių kojų (neklauskit kaip, aš irgi nežinau).
Balsai
Dar Eblingui nespėjus pareiti į namus, suskambo jo mobilusis telefonas. Metų metus jis priešinosi šiam pirkiniui, nes buvo technikas ir nepasitikėjo tokiais dalykais. Kodėl niekam neatėjo į galvą, kad žmogus prie ausies glaudžia agresyvios spinduliuotės šaltinį? Bet Eblingas turėjo žmoną, du vaikus, būrį kolegų darbe ir nuolat girdėjo jų priekaištus, kad esąs nepasiekiamas. Tad pagaliau nusileido, įsigijo telefoną ir dar parduotuvėje paprašė jį aktyvuoti.
Nejauka ir interpretacija
Mano atskaitos taškas domintis refleksyvia nejauka – Sigmundo Freudo 1919 metų straipsnis „Das Unheimliche“, kurį versdamas Antanas Gailius pasirinko terminą „nejauka“.
Odė skaitymui
Skaitytojų klubai itin gerai atveria patyriminę teksto prigimtį – nors fizinio judrumo atžvilgiu skaitymas tikrai yra gana pasyvus veiksmas, pagrindinė jo savybė, man regis, yra performatyvumas, kitaip tariant, atlikimas, įgalinimas būti.
