Literatūra
Kalėdos
…nesvarbu, kuri diena jums yra šventinė ir simboliška, svarbiausia, kad ji būtų labai aiškiai ir ryškiai atskirta nuo visko, kas vyko iki tol. Todėl visi senieji, sveiko proto padiktuoti kalėdiniai papročiai buvo skirti tam, kad žmogus ko nors neliestų, nematytų, nesužinotų ar neapkalbėtų iki pat tos dienos, kai iš tiesų ateis Kalėdos. Pavyzdžiui, iki tam tikros valandos vaikai negaudavo jiems skirtų dovanų. Jos gulėdavo suvyniotos į rudo popieriaus ryšulius, iš kurių kartais netyčia išlįsdavo lėlės ranka ar asiliuko koja. Kaip aš norėčiau, kad šis paprotys galiotų ir šiuolaikiniams kalėdiniams renginiams bei leidiniams.
●
seniau ilgėdavausi mylimųjų
vienos net penkis, šešis metus
kasdien
dabar ilgiuosi savęs prieš penkis, prieš šešis
prieš dvylika metų
Durys
Durys atsidaro:
O vyrių dieve,
ilgų kelionių dieve,
išsaugojai tikėjimą.
Tamsu tenai.
Atsiduodi tamsai.
Žengi vidun.
Durys užsidaro.
Nėrimas į sudužusį laivą
Pirmiausia perskaičiusi mitų knygą
užsitaisiusi fotokamerą
patikrinusi peilio ašmenis
velkuosi juodos gumos šarvus
maunuos juokingus plaukmenis
deduos grėsmingą, nepatogią kaukę.
Įžanga į variaciją
…susidūręs su rusiškosios nakties amžinybe, Prahoje aš patyriau prievartinę Vakarų kultūros baigtį, kultūros, kokia buvo sumanyta naujųjų laikų priešaušryje, grindžiamos žmogumi ir jo protu, mąstymo pliuralizmu ir tolerancija. Mažoje Vakarų šalyje aš išgyvenau Vakarų pabaigą. Tai buvo didysis atsisveikinimas.
Laiškas drambliui
Taip, brangusis pone drambly, mudviejų, jūsų ir mano, vienodas likimas, o užmarštin mus plukdo tas pats galingas absoliutaus racionalizmo vėjas. Visuomenėje, kurioje klesti materializmas ir realizmas, poetai, rašytojai, menininkai, svajotojai ir drambliai yra ne kas kita kaip kliuviniai.
Sugrįžimas
Skelbimas 1942 m. laikraštyje:
Vokietė panelė ieško mebliuoto kambario geruose namuose.
Kreiptis: 3553.
Brangiausias turtas
Viską įvardinti reikia ne žmogui, bet išmaniajam įrenginiui, kad nepainiotų ir nepultų paslaugiai užbaigti pradėto rašyti žodžio šaknį: nori į paiešką įrašyti, tarkim, „nuos…“, tau meta „Nuostabus protas“, „nuostabioji moteris“, „nuosavas kapitalas“, o tu tenorėjai įrašyti „nuosmukis“.
Rašytojai ir Leviatanas
Rašytojui nedera mesti mintijimo krypties, neva galinčios privesti prie erezijos, ir nedera labai priešintis galinčiam prasimušti ir veikiausiai prasimušiančiam neortodoksiškumui. Šiandien, galimas daiktas, tai prasto rašytojo požymis, jei nesi įtarinėjamas reakcingumu, lygiai kaip būta prieš dvidešimt metų, jei nebuvai įtariamas palankumu komunistams.
Labanakt, vaikučiai!
Debatuose dėl Just. Marcinkevičiaus poeto oponentai ne kartą minėjo žinią, kad 1987 m. balandžio mėn. dienraštyje „Tiesa“ buvo išspausdintas jo eilėraštis „Šiandien – Lenino gimimo dieną“. [...]
Atsirado, kas patikrino. Tokios publikacijos „Tiesoje“ 1987 metų balandį iš viso nebuvo.
