Literatūra

JOSÉ EMILIO PACHECO

Gniaužtai

Niekas nesirenka savo veido. Jei kas nors gimsta negražus išoriškai, žmonės paverčia jį negražiu ir vidumi. Jau penkiolikos, tėve, aš buvau surūgus. Nekenčiau savo geriausios draugės ir negalėjau to parodyti, nes ji visada buvo maloni, gera, mylinti mane.

-d-

Svolačius

– Kaip ten pas mus žydi hortenzijos, – kalba tarsi pati sau mums vaikštinėjant po parką. – Ir namai Mariupoly labai gražūs.
Nieko neatsakau. Mėginu įsivaizduoti skylę vietoj Vilniaus senamiesčio, bet smegenys pakimba, galima išprotėt.

AGNĖ ZĖRINGYTĖ

Iš teatro darbuotojos užrašų… (4)

…viename spektaklyje pagrindinė veikėja mirdavo lygiai tris valandas. Per tą laiką žiūrovų koordinatoriai susirinkdavo prie televizoriaus, rodančio tiesioginę spektaklio transliaciją, ir laukdavo galvos nukirtimo scenos tarsi intensyvaus įvarčio per futbolo rungtynes.

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Švinkimas

Marija Teresė Rožanskaitė. Studentai rentgene. 1979

Pasaulis tolsta – banalūs dalykai, tokie kaip knygos, parodos, politika, radijo laidos, filmai, nebeįdomu, vargina, sunku sukoncentruoti dėmesį. Ir dieną, ir naktį kankina švinkimas – kūnas išskiria skysčius. Natiurmortuose panašiai pūva daržovės ir vaisiai, nors proceso nesimato paveiksluose. Taip atsitinka maždaug kas penkiolika minučių – tamoksifenas nusuka estrogenams galvas. Išpila karštis, paskui krečia šaltis; juntu kojomis riedančius prakaito lašus.

-ld-

Literatūros ir pokalbių uogienė

Šiemet „Šiaurės vasara“ paskutinė. Organizatoriai taško nededa, pertrauka gal tik laikina. Šįkart pasirinkta kalbėti apie ateitį, tai susisiejo su laikina forumo pabaiga. Šiemet Tropo premija skirta Jurgitai Jasponytei už eilutę „atmintis – baikštus gyvis – / kažin kur nuliuoksėjo“ iš knygos „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“.

SAULIUS KANIŠAUSKAS

Odė Nežinomybei ir utopijų virsmas tikrove

Enciklopedijose odė pristatoma kaip eiliuotas kūrinys, kuriame šlovinami žymūs asmenys arba svarbūs istoriniai įvykiai, deklaruojami aukšti filosofiniai, etiniai principai. Gunaras Kakaras puikia lietuvių kalba šlovina Nežinomybę. Nežinomybę, kuri atsiveria žvelgiant į žvaigždėmis nusėtą dangų, į žmogaus sielą, veidą, akis.

VIRGINIJA KULVINSKAITĖ

Fantastinis kaimas ir posovietinių daugiabučių nostalgija

Pirmojo Kotrynos Zylės suaugusiesiems skirto romano pasaulio modelis itin artimas rašytojos prozai, skirtai vaikams, pavyzdžiui, istorijoms, sudėtoms į rinkinį „Siela sumuštinių dėžutėje“.

RADVILĖ MUSTEIKYTĖ

Šiurpi pasaka apie nemeilę

„9 apgamėliai“ – pirmasis vaikų rašytojos ir iliustruotojos Linos Žutautės kūrinys suaugusiesiems, papildantis lietuvių literatūroje negausias siaubo žanro atstovų gretas. Romanas įtaigiai supintas iš prieštarų: fantastiškumo ir kasdienės buities situacijų, keistos praeities ir košmariškos dabarties, kaimo gyvenimo ir atpažįstamos šiuolaikybės.

VAKARIS ŠAULYS

Rašymas kaip pašaukimas pagal Haruki Murakami

Anot knygos autoriaus, nesunku parašyti vieną ar du romanus, tačiau sunku išlikti literatūroje ilgai, neprarandant tiek populiarumo, tiek įkvėpimo ir idėjų naujiems kūriniams. Kai tai sako rašytojas, rašantis jau apie 40 metų, sunku netikėti.

RIMA MALICKAITĖ

Pirmas Kazimiero stebuklas. Uršulė, iš mirties prikeltoji

Už grąžintą gyvenimą ir nubrauktą tėvų ašarą,
Kazimierai, manai, tau dėkosiu?
Garbstysiu tave ir parklupusi žemę bučiuosiu?

Esu jų pasisriūbavimų ir tavo šventumo
žaisliukas.