Literatūra
Nepraeinanti praeitis
Tik suaugusi atkreipiau dėmesį į vaikystės dienoraščių keistumą. Dienoraštį visada veždavausi kartu, kai keliaudavome į Sovietų Sąjungą. Nepaisant to, juose neradau įrašų apie Estiją. Dieną prieš kelionę minėdavau daiktų pakavimą, o toliau einantys įrašai siekdavo dienas, kai jau buvome grįžę į Suomiją. Mano vaikystės dienoraščiuose trūksta pusės gyvenimo.
Išvirkščiosios pasaulio pusės atvaizdai
2022 m. Bookerio premiją pelnęs Shehano Karunatilakos (g. 1975) fantastinis romanas „Septyni Malio Almeidos mėnuliai“ žada neabejotiną skaitymo malonumą, kaip ir originalus viršelis traukia akį knygynų lentynose (dizaineris Peteris Dyeris).
Tai, tai ir tai
Danų poetų kūryba neretai girdėta „Poetiniame Druskininkų rudenyje“, publikuota ne viename almanache, tačiau Inger Christensen poezijos rinkinys – pirmasis danų poezijos vertimas, Lietuvoje išleistas atskira knyga.
balansas
gyvenimą mirtį pavien
išskyręs nesubalansuosi
atrodys jis amžinas
ji visagalė
o mes kolei kas
tarp jo vis ir jos
Vidus
Radau pilvą kupiną rytojaus
laukiu kol jis išsivers kita puse
o kūną po juo pripildysiu akimirka ir taip
pažinsiu kalbą kuri neišsiteko
ankstesniuose žingsniuose ir nė viename žodyje
Gaisras
Teisėjas Pakštaitis turėjo savotišką įprotį – baigęs nagrinėti bylą jis kaskart nufotografuodavo vieną, jo nuomone, svarbiausią įkaltį ir, parsinešęs namo, pastatydavo įrėmintą nuotrauką lentynoje šalia kitas bylas menančių artefaktų. Šie įkalčių vaizdai atliko dvejopą funkciją.
Dienoraštis
Daugybė būdų pasakyti vieną dalyką; geriausia forma dažniausiai yra ta, kuri iš pat karto ateina į galvą. Kaip tik toks spontaniškumas pakeri mus Stendhalio kūryboje. Visada atrodo, kad jo mintį pagauni vos iššokusią iš lovos, dar prieš rytinį tualetą. [...] Man patinka ne išsipusčiusi mintis, o susikoncentravusi ir įsitempusi; Montesquieu, Tacito stilius.
Kultūros sostinės
Pakalbėsiu apie niekuo neišsiskiriantį, nebent įdomesne ir gražesne geografine vieta, miestą. Kaip ir kitų miestų ir miestelių, jo pagrindinės betono trinkelėmis grįstos gatvės ir aikštės tviskėte tviska švara. Niekuo neišsiskiria jis ir pavasarį prasidedančiais, vėlyvą rudenį sustojančiais gatvių remontais.
Nusikaltimo motyvas
Moteris kameroje pasidėjo krūvelę švarių lapų, rašiklį už penkiasdešimt centų ir prisėdo ant gulto. Treji metai, kaip tik standartinės apimties romanui. Ilgai ir palaimingai klausėsi tylos.
Sacrum, profanum ir paribio žmogus
Oszajcos poezijoje žmogus negyvena Dievo šešėlyje – priešingai: visa, kas kyla iš Dievo, leidžia žmogui būti šviesos sraute ir šitaip apšviestas šis tampa pagrindiniu poeto susidomėjimo objektu.
