Literatūra
Lentelės
Jiems nepatiko jo idėjos,
todėl nušovė į galvą.
Pro kulkos išmuštą skylę
jo idėjos pasisės po pasaulį,
išsikėtos lyg vijoklis.
Identiteto krizė ir tuščio lapo baimė
Taigi pripažinkim. Esu literatūrinė tinginė. Rašytoja dykinėtoja. Tingiu net ieškoti būdų, kaip su tinginyste kovoti, nors ant stalo guli trys knygos apie rašymą ir būdus, kaip įveikti tokį ištižimą.
Kosminės Karoliniškės
Sėdėdama Karoliniškių bibliotekoje renginių ciklo „Kosminės Karoliniškės“ poezijos skaitymuose, kur buvau pakviesta dalyvauti, jaučiausi kaip erdvėlaivyje: žodžiai nešė skirtingomis pasaulio suvokimo trajektorijomis.
Įsibrovėlis
Pabundu septintą ryto, suskambus žadintuvui. Įjungiu šviesą. O jis – stovi kampe ir spokso į mane. Matyt, stebėjo, kaip miegu. Iškrypėlis. Ko žiūri, sakau, dink iš čia. Užmigau su mintimi, kad rytą jo neberasiu, kad bus išėjęs. Deja.
Bukinistės istorijos (6)
Šeštadieniniai:
– Sveiki, aš ieškau tokios knygos, nepamenu pavadinimo, tik žinau, kad pavargau skaityti telefone, ten apie kažką, kas išeina į kabaką ir patenka į kitą laiką, gal galit patikrint, ar turit tokią knygą?
Iš balto drugelio esame gimę [Aspazija, Rainis, Ērmanis...]
[Vitauts Ļūdēns:] Mūsų dainos – skydai senieji, jos pagalve mums bus.
Kvėpuosim daugelio likimu kaip Dauguvos pakrantės.
Mes būsim atsimerkę ir niekas mūsų neužklups, mūsų kūnais ir kaulais Dauguvos tėkmės neužtvenks.
Aforizmai
Knygų skaitymas negali pakeisti kasdienio, atviro, nuoširdaus savo praeities ir ateities veiksmų apmąstymo – nuolatinio žvilgsnio sau į veidą (nors tai ir būtų trikdantis vaizdas).
Kas yra pinigai?
Yra toks senas posakis, kad pinigai – visų blogybių šaknis. Aš sakyčiau, kad visų blogybių šaknys yra pinigai… ir nedoros moterys.
Charkivo pasakėčios

Kiaulė su Skruzdėle susiginčijo, kuri iš jųdviejų turtingesnė. O Jautis buvo už liudytoją ir už nešališką teisėją.
– Ar tu daug turi duoninių grūdų? – su pasipūtėliška pašaipa paklausė Kiaulė. – Nagi paaiškink, gerbiamoji ponia…
– Turiu pilnutėlę saują pačių švariausių grūdų.
Kai tik Skruzdėlė taip pasakė, Kiaulė ir Jautis staiga pratrūko juokais.
„Visas mūsų gyvenimas – karas“. Franko, Ševčenkos, Ukrainkos nulemtas proveržis
Su ukrainiečių literatūros tyrinėtoju BOHDANU TICHOLOZU apie ukrainiečių literatūros klasikus, kurie reikšmingi tautos egzistenciniam išlikimui ir šiandien, kalbasi žurnalistas Romanas Kravecis