Literatūra
[miškų ir laukų dvasios]
Pilkosios zonos žemė periodiškai pražioja nasrus,
kad mumis numalšintų karo badą.
Mes pasisiūlėme karui patys, kad jis malšintų
badą mumis
ir paliktų mūsų šalį ramybėje.
Kietai virtas kiaušinis
Kad ir ką pasakočiau, mėgstu pradėti ab ovo. Nuo pačios pradžių pradžios ar, kaip sakoma lietuviškai, nuo Adomo ir Ievos. Nuo ko, kaip ir kodėl viskas prasidėjo, kaip toliau vystėsi, prie ko galiausiai priėjo. Kartais manęs klausantiems gal ir nusibosta toks kalbėjimo stilius, kai atrodo, jog nukrypstu nuo pagrindinės istorijos į kažkokias šalikeles. Gerai dar, jei iš viso nepamirštu,…
Šunio karčios ašaros
Jau kurį laiką man neduoda ramybės vienas vaizdinys iš Biliūno „Brisiaus galo“. Tas vaizdinys – tai Brisiaus snukiu riedančios gailios karčios ašaros. Kaip jas suprasti? Kaip šuo gali verkti?
Brūkštelėjimai
Nuvažiavęs į Romą užeik pas fiziką Omą, sukelk jam dirbtinę komą, paskui užsuk pas Romą, su juo išgerkite butelį romo ir nekreipkite dėmesio, ką apie tai pagalvos ant sofos sėdintis filosofas Fromas.
Tramontana

Į pamirštą Donbaso kaimą ėjome naktį. Buvo nepakenčiamas ankstyvas ruduo, toks šiltas, kad po geltonu „skoču“ pažymėtomis liemenėmis marškinėliai lipo prie prakaituotų kūnų. Akimirką pastovėjau po dangumi be mėnulio ir uodžiau orą. Jis buvo toks sausas, kad, rodės, tuoj tuoj ims šnarėti nuo tylių darnių mano vaikinų judesių, o šioji naktis akimoju suplyš gabalais.
Birutė Pūkelevičiūtė: ugnies ir vėjo raštai
Gal legenda, gal ne. Pasakojama, kad B. Pūkelevičiūtė iš Amerikos atsivežė kadaise, paliekant gimtąjį miestą, pasiimtą namų raktą. Svetur jis buvo brangių praeities erdvių priminimas. Ir po pusės amžiaus raktas vėl atrakino savo duris.
Šekspyro palikimas Dešimtajai mūzai
Atsigręžus į Šekspyrą, dar kartą prisiminta lietuviškosios meninio vertimo praktikos istorija, kūrybingi vertėjų atradimai ir vienas kitas riktas, kuriuos galima ištaisyti naujoje kūrinio vertimo redakcijoje.
Sayakos Muratos nepritapimo jausmas
Sayaka Murata sukuria pasaulį, kuriame kanibalizmas, arba žmogaus kūno perdirbimas į daiktus, – norma, o tada tarsi apversto veidrodžio principu provokuoja skaitytoją ją kvestionuodama, bet visada laimi visuomenės, įtvirtinusios šią normą, autoritetas.
energijos tvermės dėsnis I
duodu
ima
duodu dar
dar ima
o man?
o man
o man
Nejučia persigando
nes niekaip negalėjo parašyti žodžio, reiškiančio ją pačią: mo mat eris motris teris