Literatūra
Ukrainietiški eskizai
Pakeliui moterys išsikalba, kad jos ukrainietės, kad pabėgo nuo karo, rado prieglobstį mūsų mieste.
Ateiname į galeriją. Vaikai krūpčioja pamatę vyrų būrelį. Paprašau darbuotojos, kad į tualetą leistų vaikus, lydimus vienos moterų. Kita moteris paaiškina, kad vaikai bijo vyrų.
Užgavėnės
Vaikystėje mudu su tėvu buvome kaip broliai. Niekada nevadinau jo tėčiu, visad tik vardu – Sašas. Mama bandė atpratinti nuo šio įpročio. Nesupratau kodėl. „Tėvas“ – tai žmogus, kuris nurodinėja ir baudžia, šitaip elgėsi daugelio draugų tėvai. Sašas niekada manęs nebaudė, net kai iškrėsdavau pačią didžiausią kvailystę.
Nuotrupos iš mano pirmosios jaunystės prisiminimų
Ponia seniūnienė retai kada išvykdavo iš namų, bet jos ekipažą žinojo visa Varšuva: angliška riešutmedžio karieta paauksuotomis lingėmis, baltu velvetu išmuštu vidumi; pora baltų žirgų ilgomis uodegomis, aptingusių dėl amžiaus.
Odė neoliberalizmo džiaugsmui
10 valandų darbo „Ozo“ prekybos centre.
Nėra minčių apie sąlygų pagerėjimą, kitais metais irgi nuoma brangs,
„Vilkyškių“ tepamas sūrelis kainuos 2 eurus, „Maxima“ mažins kainas.
Arba
„Vinted“ forumo moderatorius ir kavytė su biuro dalbajobu, kuris visada nešioja šviesiai mėlynus marškinius.
Krikščioniškos perspektyvos pasaulinės krizės metu
Mes, priešingai, gyvename nereligingame pokrikščioniškame pasaulyje, kuriame krikščioniška žinia buvo sakyta ir persakyta tiek kartų, kad tapo visiškai bereikšmė: žmonių ausys užsiveria Dievo žodžiui anksčiau, nei jis yra ištariamas. Šiose sąmonėse krikščionis nebesiejamas su naujumu ir kaita – tik su nepaslankiomis atgyvenusiomis struktūromis.
Kodėl taip? Ar tik dėl to, kad per dvidešimt amžių nusidėvėjo krikščionybės dvasinis naujumas? Žmonės jau ne kartą girdėjo Evangeliją ir ji jiems pabodo? Ar vis dėlto taip nutiko dėl šimtmečiais besitęsiančio pačių krikščionių elgesio – krikščioniškos žinios nepaisymo ir juodinimo?
●
Kaskart vis po gėlę, pasauliui jis žavesį kėlė,
Juo dengėsi visa, kas gyva, tarytum šventybės skraiste.
…Ir verkia šiandieną ne vien Tado Tumo jaunėliai,
O vaikas kiekvienas, belaukiantis tėčio skambučio iš ten.
Kaip skaityti poeziją. Hormoninės perspektyvos
Tolesnėse pastraipose – šeši manyje besireiškiantys hormoniniai poezijos skaitytojų tipai. Šis sąrašas sumanytas kaip pradžia atsakymo į klausimą apie nerimastingąjį poezijos esmės tapsmą. Šis sąrašas nėra baigtinis.
Knygos apie gyvūnus ir žmones
Šiandien antropocentrizmo kritika, gyvūnų teisių, apskritai gyvūnų „gyvūniškumo“, t. y. kitoniškumo klausimai – kasdienybė. Trys knygos, kurias aptariu šioje apžvalgoje, – tai bandymai užfiksuoti ribą, kur pasibaigia žmogus ir prasideda gyvūnas (arba atvirkščiai).
Išmitinimas
Perkurti mitą ir iš naujo permąstyti pasaulio sandarą, raidą ir pokyčius ėmėsi ir estų poetas, vertėjas, filosofas, folkloro tyrėjas Hasso Krullis knygoje „Metras ir Demetra“, kuri 2005 metais pelnė Baltijos Asamblėjos premiją.
2022-ieji
tyla prieš audrą
pelėda įstrigusi veidrody
bilietai į traviatą visi išpirkti
pasaulis šoka absurdišką tango
pagal sušikto rusiško klouno muziką, kuris
įžūliai pokštauja ir juokiasi iš buvusio savo grožio
