Literatūra
nekaltybės ir kitos černūchos
o dar sunkiau atsakyti į klausimą apie pirmą kartą. apskritai tai buvo gana vėlai, beveik aštuoniolikos, jis – mano geras draugas, viskas įvyko kažkaip nepastebimai, o tikėjausi, kad skaudės, draugės pasakojo apie kraujo balas ir tarsi peilis veriantį skausmą, bet man nieko tokio nebuvo…
Tiesos jausmas, pelkėtas ir apgaulingas
Vienatvė nėra gėdinga. Greičiau atvirkščiai – keliaudama ar gerdama alų viena jaučiuosi labiausiai moterimi, labiausiai nepriklausoma. Bet dabar, palikdama kino salę, gailiuosi, kad atėjau viena. Išėjus į lauką pasitinka drungna pusės vienuolikos prieblanda. Taip norisi aptarti filmą, kuris, deja, nelabai patiko, nors daug tikėjausi. Norisi griebt kokį prašalaitį ir išpilt viską jam. Nusivylimas toks keistas dalykas, jei tik leidiesi jo…
„Honoraras niekingas…“, arba Kiek uždirbdavo XIX a. 2-osios pusės rusų literatai
Dar mokykloje sužinome, kad XIX a. rusų rašytojų, o ypač tokių žymių kaip Levas Tolstojus, honorarai būdavo ne tokie menki kaip šiuolaikinių prozininkų (o juo labiau poetų). Tačiau ar rašytojo amatas užtikrindavo pasiturimą gyvenimą? Portalas „Gorkij“ pasidomėjo, kaip ir kiek uždirbdavo Fiodoras Dostojevskis, Aleksandras Ostrovskis, Nikolajus Nekrasovas ir kiti mažiau garsūs jų kolegos amžininkai. Įsivaizdavimas, kad XIX a. 2-oji…
Elenos Ferrantės fenomenas ir moterų literatūra
Dalį Neapolio romanų ciklo originalumo lemia tai, kad jie yra monumentalūs šiuolaikiniai romanai, socialinę ir politinę XX amžiaus antrosios pusės istoriją atskleidžiantys per dviejų moterų – Elenos Greko ir Linos Čerulo – gyvenimo bei draugystės istoriją.
Pagiriamasis žodis nuoboduliui
Kai jus užpuls nuobodulys, pasiduokite jam. Leiskitės jo užvaldomi. Susiliekite su juo, pasinerkite iki dugno. Apskritai nemaloniems dalykams galioja tokia taisyklė: kuo greičiau pasieksite dugną, tuo sparčiau išplauksite į paviršių. Perfrazuojant kitą didį anglakalbį poetą, reikia pažvelgti tiesiai į akis pačiai didžiausiai blogybei.
Tamsus vanduo
Ant seno liepto, kažkiek siūruojančio po žiemos, – balkius jau reikės keisti, per speigus ledas buvo sukaustęs juos, iškėlęs viršum savęs, – dabar jau išdžiūvusio saulėje, kvepiančio pelėsio išgraužto medžio trūnimis, klega dukros, muiluodamosi vaikišku muilu savo mergiškus kūnus. Apačioje tyvuliuoja juodas vanduo – ežeras spangso tamsia akimi, kužda kažką švendrų stagarais, gelmėse žydi dumblas, megzdamas pavojingą sloginantį gliaumą –…
kai buvau malalietka
svetimas atvirumas drąsina – perskaičiusi kęstučio šapokos „kaip grūdinosi plienas“ supratau, kad atėjo laikas tiesiog pasakoti apie save, apie dalykus. pasakoti kaip visi, žinoma, nes visi dabar tuo užsiima – memuarais, išpažintimis, eseistika ir kitais žemaisiais žanrais. čia ir šapoka, ir rimantas kmita, ir giedrė kazlauskaitė – pavyzdžiai, kaip viskas pamažu, bet keičiasi, eina iš mados didelės temos kaip lenarai…
Nesugaunamasis Saulius Šaltenis
Romanas itin kinematografiškas, vaizdus, ypač jo pirmoji pusė. Vaizdiniai šiurpūs: mėnesienoje į žvaigždę viena akimi žiūrinti kumelė nudirta oda, kaimo prieigose kabalduojantys pakaruokliai vogtų grūdų prikimštomis burnomis, dėl mirusio elgetos kailinių besipešantys sušalę ir išbadėję Brunono bendražygiai…
Mykoliuko naktis kalnuose
Kai 1941 metų rugpjūtį Tengoje mirė Petriukas, jo tėvelis darbavosi kalnuose, mūrydamas kašaros krosnį. Kažkas turėjo nunešti tėveliui žinią. Kas kitas, jei ne Mykoliukas – šešių vaikų vyriausias? Jam ėjo dešimti.
Nepakeliama (abituriento) būties lengvybė
Dvylikai vergovės metų einant į pabaigą, pradedu vykdyti minčių inventorizaciją. Nes, bent jau teoriškai, smurtas prieš gimtadieninę pinjatą turėtų baigtis saldainiais. Svarbiausias įtikėtinas faktas – Švietimo ir mokslo ministerija kiekvienam užtikrina teisę gauti geros kokybės ugdymą. Vis dėlto kiekvienas nihilistas žino, kad žodžiai „gerai“ ir „blogai“ iš esmės nesuteikia jokios papildomos informacijos. Subjektyvus asmeninis gėrio apibūdinimas telpa į vieną sakinį,…
