Literatūra
Eilės
Eilės
Eilės, parašytos netoli San Fransisko
Louisas Simpsonas (1923–2012) – amerikiečių poetas, redaktorius, vertėjas, kritikas. Gimė Jamaikoje, sulaukęs septyniolikos persikėlė į Jungtines Valstijas. Studijavo Kolumbijos universitete. Vėliau dėstė tame pačiame ir kituose universitetuose, dirbo redaktoriumi Niujorke. 1949 metais Paryžiuje, kuriame tuo metu studijavo, išleido pirmąjį poezijos rinkinį „Les Arrivistes“ („Karjeristai“). Nežinomo poeto knyga sulaukė prieštaringų vertinimų, tačiau jau tada kritikai atkreipė dėmesį į autoriaus talentą. 1963…
Dukra
Juk, regis, pirkau šviežią… – ji bejėgiškai žvelgė į pažaliavusį jautienos gabalą, jautėsi, tarsi pati būtų kalta dėl žalsvo gliaumo, po nakties vaivorykštinėm dėmėm išmarginusio kelių šimtų gramų gabalą, kurį pirko dar užvakar, rinkosi skrupulingai – ta boba aiškiai ją apgavo, sakė: pirkit, ponia, šviežias, turguje visada taip. Net dėl kopūstų negali būti tikra – dabar supakuoti į tuos sandarius…
Į kelionę, kuri lengva tik pradžioje
2004 m. pagal „Motociklininko dienoraštį“ režisierius Walteris Sallesas pastatė to paties pavadinimo filmą – jis buvo apdovanotas „Oskaru“ ir dar daugeliu kitų apdovanojimų. Tiesa, verta atkreipti dėmesį, kad filme režisierius Che Guevarą gerokai idealizuoja, lyginant su paties revoliucionieriaus užrašais.
Kažkas beprotiško…
Biologas jums pasakytų, kad pažangos „kaltininkai“ yra mutacijos. Sinonimas pastarajam žodžiui galėtų būti „priekvaišos“. Dėl Dievo meilės, elkimės šiek tiek daugiau priekvaišiškai, o ne mažiau.
Trumpoji ispanakalbių proza
…Ir kai senolis mirs, o jo kūnas, lyg pralaimėtojų laivas, nugrims giliai į bedugnę, vieną dieną vaikas, prisiminęs jo pasakojimus, tarsi tikras laivų tyrinėtojas, gelbėjantis piratų galeoną, apsunkusį nuo aukso ir marmurinių skulptūrų, su bušprite išraižyta sirena, išlaisvins jį iš vandenynų glūdumos…
Lašiša
„A kiek ta dešra galioja, panele? Sena aš, chi chi, jau visai man… A ta kulšis? A varškė, nujezusmarijakaipniekonematau…“ – vis prasilenkiant ankštoje „Maximytėje“, klausinėja maža bobulytė, lazda baksnodama man koją. Galiausiai susitinkame žuvies skyriuje ir abiejų rankos grobuoniškai tiesiasi lašišos link. „Iki du tūkstančiai septynioliktų birželio dvim pirmos!“ – informuoju jau net neklausiama. „Jūs labai gera ir labai…
nepadorus
mes susitikome bare,
mūsų buvo du,
a) aš ir b) tu
Paskutinis bulius
Pravėrus duris didelė moteris mane atidžiai nuo galvos iki kojų apžiūri ir glaudžiau susupa savo dideles paslaptis chalatan. Aišku. Paslaptys skirtos ne man. Pasitraukus praleidžia vidun, sau už nugaros užtrenkia duris ir parodo ranka priekin. Kelio atgal nebėr, einu priekin, kur parodytas. Eit visai netoli. Miegamajam, lovoj, guli mažas žmogus. Po gausybe įrėmintų nuotraukų su buliais ir matadoru. Matadoras visur…
