Literatūra
Kaip randasi ir dingsta linksmumas?

Jei ir turiu ką paliudyti, tai tik monotoniją ir nuolatinį dalykų kartojimąsi. Kiekvieną rytą tas pats kelias ir to paties maršruto autobusas, vežantis mane (ar tikrai mane?) į darbą miesto, kuriame jau praleidau trečdalį savo gyvenimo, pakraštyje. Miesto ir priemiesčio pavadinimai nėra tokie svarbūs…
Kalbų mirtis apsauga
Kaip madinga sakyti, savaitgalį paskyriau savišvietai. Už poros savaičių Nacionalinės moksleivių akademijos vasaros sesijoje skaitysiu paskaitas apie kalbų mirtį. Kai vienas renginio organizatorių, prof. dr. Dainius Vaitiekūnas, paprašė nurodyti paskaitų pavadinimus, ir aš atsakiau, kad tiksliausia būtų parašyti, jog mgr. Kristina Tamulevičiūtė skaitys paskaitas pavadinimu „Kalbų mirtis“, jis neatrodė patenkintas. Švelniai tariant. Gi taip niūriai skamba, vaikai nesupras. Reikia ko…
Devyni grybšniai Lazdynų
Pirmąsyk Lazdynų baseine atsidūriau 2008-ųjų kovą. Užsimaukšlinau senus plaukimo akinius, tuoj pat imsiančius leisti vandenį pro šoną, apsimoviau pešančią lateksinę kepuraitę, kuri mane vizualiai priskirs besitreniruojančių sportininkų, o ne vienplaukių baseino vienišių kastai, susivyniojau rankšluostį, dar kiek dvelkiantį seno laužo dūmais – šiuos greit nustelbs parsineštas chloro kvapas, apsitempiau glaudes, kurios čia dėvėsis kur kas greičiau nei ežeruose, ir, palikęs…
Mahadevi Varma: hindi poezijos atstovė
Jos kūryba priskiriama chāyavād srovei – vadinamajam hindi literatūros misticizmui arba simbolizmui. Šios srovės autorių, tarp kurių dar žinomi tokie vardai kaip Džaišankaras Prasadas, Sumitranandas Pantas, Nirala…
Eilės
Eilės
Eilės
Mūsų istorija Kazio Bradūno rinkinyje „Pokalbiai su karalium“
Įsivietinimo poezija
„Poezija turi būti aitri, nepatogi, turi erzinti, neduoti ramybės nei pačiam autoriui, nei skaitytojui, nei pačiai kalbai. Turėtų ir guosti, turi guosti, priglausti, o guosti gali, mano supratimu, tik atimdama paskutinę viltį, kitaip tariant, iliuzijas, fantomus, kurie daugina kančią.“
Sakmė apie bambukų kirtėją
„Sakmė apie bambukų kirtėją“ (Taketori monogatari) laikoma pirmuoju japonų naratyvinės prozos žanro monogatari („daiktų pasakojimas, atpasakojimas“) kūriniu. Šis žanras atsirado Hejano laikotarpiu (794–1192), kuriuo klestėjo japonų aristokratų kultūra. Monogatari autorės dažniausiai būdavo išsilavinusios imperatoriaus rūmų damos, tačiau spėjama, kad pirmuosius šio žanro kūrinius parašė vyrai…