Literatūra
Senienos ir naujienos (4)
Nelabai mėgstu literatūrą, kurios kilmės ir sąrangos epicentras – autoriaus (-ės) nuoskaudos. Tiek daug pasaulio suvartojusi visažinė pasakotoja neatsisako publicistinio įgeidžio pasityčioti iš keistuolių, kurie kaupė ar tebekaupia maišelius ir išplauna grietinės indelius (įdomu, dailėje tą yra apmąsčiusi Julija Skudutytė).
Apie balintus medžius ir baltas kojinaites
Juk ne tik rudenį
prakaulius kelius
uždengia baltos kojinės –
šiame sode, it
fotografijoje,
sustingo visa pirmokų
klasė.
Du anglų kavalieriai [Herrick; Suckling]
Suardo viską laikas: girios mato,
Kaip medžiai griūva, augę daugel metų;
Ir milžinas, aukštesnis už kitus,
Tas šimtametis vadas išdidus, –
Taip vadinu aš ąžuolą galiūną, –
Palinksta, miršta ir be kirvio griūna.
Nebūties priemiestis
„Ne, – atsakiau, – traukiniu važiuosiu
pro seniai, seniai lankytas arba niekad
nematytas vietas.“ Žmonės įlips, išlips,
o aš sėdėsiu, pro langą žvelgsiu,
kaip plaikstosi mano dar
neparašytų eilėraščių fragmentai.
Snaigė
Ji visad ateidavo laiku, nė trupučio nevėluodama. Neskubiu, bet užtikrintu žingsniu įžengdavo pro šventoriaus vartelius, praeidavo pro elgetas, suklupusius ant drėgnų plytelių prie bažnyčios durų, pro religinių reikmenų bei suvenyrų prekybos stalelį prieangyje, navos pradžioje persižegnodavo ir pasukdavo į dešinę, link vargonų balkono.
Pakeleiviai
Stotyje žiūriu į aikštelės švieslentę: mano autobusas išvyks po septynių minučių. Dar turim laiko.
Po septynių minučių autobusas išvažiuoja, o paskui kitas ir dar kitas. Mudu mindžikuojam šalia tako ir kalbam viens kitam apie praėjusių gyvenimų pėdsakus. Nesu tikra, ar vienas kitą girdim, svarbu kalbėti, iškalbėti.
Marcės saga
– Jėzau! Albinai, kas jums yra? Jūs labai išbalote. Eikim prie minkštasuolių, dar nugriūsit.
Mildos akys šokinėjo tolyn ir atgal prie kalbos dovaną praradusio Albino. Senis atrodė prastai.
Asistentas
– Šunims čia negalima, – pasakiau, kai, išlydėdama vieną nevykėlį, iškišau iš savo biuro galvą ir turėjau progos mestelėt akį į laukiančius.
Iš dienoraščio
Praėjo septynios nepriklausomos Lietuvos dienos. Mūsų, kaip „sugrįžusiųjų“ (nors karo pabaigoje pabėgo ne mūsų, o mūsų tėvų karta) emigrantų, vaidmuo ar darbas tapo toks ypatingas ir intensyvus, jog neturiu laiko susimąstyti, ką visa tai iš tiesų reiškia ir kaip pati jaučiuosi. Leidžiame ne tik „The Lithuanian Review“, kai kurie iš mūsų dar dirbame ir užsienio spaudos informacijos biure, kurį mūsų įkalbėta naujoji valdžia įsteigė prie Seimo.
Jon Fosse: „Rodos, nesu padaręs nieko maištingesnio, kaip tapdamas kataliku“
2015 m. pasirodė knyga „Tikėjimo paslaptis“, kurioje su bene garsiausiu šiuolaikiniu norvegų rašytoju Jonu Fosse (g. 1959) kalbasi jo tėvynainis teologas, rašytojas ir žurnalistas Eskilis Skjeldalis.
