Literatūra
Smalsus berniukas eina į knygų mugę
Ei, Kukuti, ku ku,
Einam į mugę kartu!
Stovim abu eilėje
Prie vartų, prie salių, prie blynų,
Stovim abu eilėje
Prie tualeto po cepelinų.
Pérėjimas
Internatai reikalingi tam, kad itin ankstyvame amžiuje menininkui būtų įrodyta, jog nėra prasmės keisti vietinių požiūrio. Ir galvoti verčiau ne apie juos, o apie tuos, kurie dar labiau nutolę geografiniais ir galaktiniais koncentrais. Apie mistinius žmones laisvajame pasaulyje, į kurį gal nė nenukeliausi, bet privalai tikėti juos esant tokiu pat būdu, kaip esi toli nuo namų. Metafizinė distancija, kuri svarbesnė už fizinę. O virš visko – metodas: komuna, nepriežiūra ir izoliacija. Nuostabu, bet tik chore paaiškėja, kad vieno žmogaus balsas yra svarbus.
Lina Buividavičiūtė: „Noriu kisti, noriu virsmų“
[Kulvinskaitė:] Vos prieš kelis mėnesius pasirodžiusi poetės, literatūros kritikės ir tyrėjos Linos Buividavičiūtės eilėraščių knyga „Kelionių“ jau sulaukė dėmesio: ji įtraukta į Metų knygos rinkimų ilgąjį poezijos knygų sąrašą.
„Grybo sapno“ apžavai, arba Trendų supermarketas
…novatoriškoji Gabija Grušaitė iš tiesų grįžta maždaug šimtu metų atgal, kada kablelio praleidimas gal ir būtų buvusi naujovė, ir trisdešimt penkeriais metais atgal, kai Lietuvoje necenzūrinė leksika dar šokiravo.
Apie basas akis
Viktorijos Daujotytės bestselerio „Kai rašai, nebijai“, žinoma, nerecenzuosiu – ne mano nosiai. Ir kalbėsiu, manding, ne visai apie ją. Greičiau geidauju atsikratyti apsėdusių minčių, kurios niekaip nepalieka nei užvertus 710-ą puslapį, nei po gausių recenzijų, nei po iškilaus, sodraus ir itin gyvastingo įvertinimo Rašytojų sąjungoje.
Nematoma vertimų cenzūra
Verstinės literatūros cenzūra buvo kiek kitokia. Pirmiausia ji pasižymi tuo, kad iš pažiūros buvo švelnesnė nei originaliosios literatūros cenzūra ir palyginti mažai dokumentuota. Subraukytų vertimo rankraščių, kuriuose nurodoma, ką išbraukti, archyvuose beveik nėra. Tai nereiškia, kad tokių iškarpymo atvejų, kurie prikišamai rodytų cenzūros faktą, nebuvo…
Czesławas Miłoszas – teisininkas
…pirmiausia priminkime, kad daug teisininkų (nesvarbu, ar tik teisę baigusių, ar sėkmingai šią sritį praktikavusių) buvo ir yra literatai. Pakaktų paminėti puikų advokatą Janą Brzechwą, bet pagal profesiją teisininkai buvo ir Juliuszas Słowackis, Witoldas Gombrowiczius, Zbigniewas Herbertas, Bolesławas Leśmianas.
Mokslo gebenė
universitete per krikštynas
buvome paklaidinti labirinte
ėjome koridoriais ir apytamsėmis
salėmis nerasdami Ariadnės siūlo
bet sienos pačios kalbėjo
Iš „Žodžių liepsnos tyloje“
Ieškok manęs ten, kur esi tu
Krenta sniegas – mirusiųjų šviesa
Spąstuose
Trejus metus! Trejus metus Valdemaras gyveno vienui vienas. Nuo karo pradžios ilgėjosi vienatvės. Atvykęs Anglijon kaupė pinigus vieninteliam tikslui – nuosavam būstui, kuriame jis būtų vienas.
