Literatūra

MARGARET ATWOOD

Pakilt

Martin Munkàcsi. Paplūdimys prieš audrą. 1930
O dabar – ar patikėsi:
tu guli mirties patale.
Tau beliko viena valanda.
Kam – kam gi? – per šitiek metų
būtinai turėjai atleisti?

Kūrybinė laisvė už grotų, arba Žymiausi pasaulio kūriniai, (pa)rašyti kalėjime

Lapkričio 15-ąją minėdami Tarptautinę kalinamų rašytojų dieną nutarėme į pažiūrų ir saviraiškos varžymo problemą pažvelgti kiek netikėtu rakursu.

MIKALOJUS VILUTIS

Nematomas menas

Kada aš matau Jėzų, viduramžių menininkų iškaltą iš akmens, aš tikiu jų tikėjimu. Viduramžių mozaikos ne gražius kūnus, su kuriais norisi ištvirkauti, bet patį dievišką grožį vaizdavo. Man tai yra gražiausias menas.

Kazuo Ishiguro: „Dylanas yra turbūt didžiausias mano herojus“

…vienas iš labiausiai mane visąlaik dominusių dalykų yra tai, kaip mes vienu metu gyvename ir mažuose, ir dideliuose pasauliuose; mes turime asmeninį gyvenimo lauką, kuriame stengiamės surasti pilnatvę ir meilę, bet tas laukas visuomet patenka į didesnį pasaulį, kuriame gali viešpatauti politinės intrigos ir net distopiniai dariniai.

DAVID LODGE

Nepatikimas pasakotojas

Kazuo Ishiguro romano pasakotojas nėra blogas žmogus, bet jo gyvenimas grįstas tiesos apie save ir kitus gniaužimu ir vengimu. Jo pasakojimas primena išpažintį, bet ji prikaišiota netiesioginių pasiteisinimų ir vienašališkos argumentacijos, ir tik pačioje pabaigoje pasakotojui pagaliau pavyksta galutinai susivokti – per vėlai, kad būtų galima iš to pasimokyti.

MARIJA ANTANAVIČIŪTĖ

Meditacijos nuo galo

Nėra diržo. Atgniaužiu delną ir nuslystu nuo motociklo sėdynės ant asfalto, ant iš paskos važiuojančios mašinos stiklo, nusiritu į pakelės griovį. Blogiausiu atveju turbūt tik susilaužyčiau kelis kaulus, bet inercija ir greitis prilipina prie vairuotojo…

ANTANAS ŠIMKUS

Eilės

Išpustytuose kalbos namuos langų šukelės
Aštrios aštrios,
Basas balsas, sielos balsas tyli lyg papjautas,
Viskas, taškas.
GEORG TRAKL

Poezijos vertimai

Kai ateina ruduo,
Šviesiai nuskaidrėja giraitė.
Nurimę klajojam palei raudonus mūrus,
O išplėstos akys seka paukščių skrydį.
Vakare kapo urnose nuslūgsta baltas vanduo.
VILIUS LITVINAVIČIUS

Apie Dantę, kuris neieškojo sėkmės recepto

…tad atšaukiu aš tautą
kam tas kamienas šipuliai geriau
kaip skauda laisvę oi kaip laisvę skauda
kad neskaudėtų mirtį išradau
AIDAS JURAŠIUS

Pasakojimas apie trečiąją akį

Įsivaizduok: vienas galingas dievas, – gal iš smalsumo, o gal kamuojamas net dievus numarinti galinčio nuobodulio, – pastatė didelius kaip pasaulis rūmus. Ir tuose rūmuose kambarių ir menių tiek, kiek lašų šuliny, ir visi jie turi duris, bet tos durys skirtingos. Vienos iš geležies, antros medinės, trečios oda aptrauktos.