Literatūra

EGLĖ MIKULSKAITĖ

Poetinis netikrumas

  Dramblotai, siūbuodama į šalis, lekiu Laisvės alėja. Kaip visad, atidžiai seku ir žemę – labiau ne todėl, kad esu tipiška intravertė, nebijanti tik savų batų, o todėl, kad kojos nuolat nustebina. Jei neužkliūsi už grindinio, tai dažnai bent jau įsispirsi į kitą batą, šviesiomis, kūno spalvos pėdkelnėmis aptemptą blauzdą arba sugurinsi abiejų batelių snukučius. Tiesi trajektorija – taip pat…

RŪTA KAPOČIŪTĖ

Intymus gyvenimas

  Pirmą televizijos serialą per nedidelį lempinį nespalvoto vaizdo televizorių žiūrėjome drauge su gatvelės vaikais. Ekrano įstrižainė nesiekė dvidešimt penkių centimetrų, bet vaizdą aparatas atkurdavo kokybiškai ir girdėjosi gerai, nes televizoriaus savininkas iškėlė aukštą anteną. Namo, kuriame nuomojome butą, šeimininkas dirbo gamykloje cecho meistru, jis pirmas gatvėje įsigijo brangų ir retą tais laikais pirkinį. Žiūrėti televizijos serialo „Forsaitų saga“ Alfonsas…

IEVA TOLEIKYTĖ

Eilės

mano skeletas yra mano draugas:
jis neleis man sugriūti, sukniubti, supūti
viltį prarasti
MONIKA SUDINTAITĖ

Eilės

Klausytis tyliai radijo,
Sėdėti ant minkštos kėdės
Prie ąžuolinio stalo,
Niūniuoti niekus, galvoti tik
Apie šį bei tą
Ir tyliai sau žiūrėti, kaip keičiasi
Naktinė mano pamaina.
ARNAS ALEKSANDRAVIČIUS

Eilės

Kai mūsų gatvę apšvietė, čia nustojo užklysti naktinės lapės, naktiniai gaidžiukai. Laimei, įsidrąsino žmonės. Ėmė lįsti iš tamsių pakampių; kas nešėsi knygą, o kas tik norėjo žiūrėti kitam į akis. Žmonės ritino statinę, kad ant jos užsilipę sakytų lemtingus žodžius. Akys blizgėjo, balsai nevirpėjo.
VILIUS LITVINAVIČIUS

Liūdesio ir netekties giesmės. Amžinybė – tai meilė…

Naujoji poetės Tautvydos Marcinkevičiūtės poezijos knyga „Mano poe(ma)ma“ pasakoja būtent apie tą lemtingą gyvenimo lūžį, po kurio liks tuštuma…

JURGITA ŽANA RAŠKEVIČIŪTĖ

Apie drungnoką „Stasį Šaltoką“

Knygos centre – trisdešimtuosius gyvenimo metus einantis Stasys Šaltoka, turintis reprezentuoti kartą, kurią vadiname įvairiai: hipsteriai, tūkstantmečio karta, auksinis jaunimas etc. Tokia tema reikalinga daugeliu požiūrių: bendrakarčiams tai savirefleksijos, kalbėjimo apie save galimybė ar jos atvėrimas.

VYGANTAS VAREIKIS

Mano Švedija

Atšiaurus klimatas ir Arkties artumas, jūriniai vėjai, akmenuotos ir nederlingos pietų Švedijos žemės, sunkios sąlygos žemdirbystei suformavo švedų charakterio bruožus. Žmonės turi padėti vieni kitiems. Nors gatvės mažesniuose miestuose ištuštėja pasibaigus darbo dienai, o šventadieniais gali sutikti retus praeivius, tarpusavio santykių nuoširdumas nėra vien paprasta kaukė.

AISTĖ VEVERSKYTĖ

Kijevo mozaika

Kijevas mėgsta ūsus ir barzdas. Juos užsiauginę šventikai, paveikslų kazokai, draugiškų respublikų turistai, sutikti hipsteriai, pretenzingi brangių barbershopų kirpėjai ir jų lankytojai. Vešlius ūsus ir neprastą kaltūną turėjo geraširdis brodiaga, kuris šimtąkart per dieną trainiodavosi išnuomoto būsto kieme.

SIMONA SEMENIČ

Brangusis Vili

Armand Séguin. Baras. 1893
Jana. Vili! Pakelk savo šikną nuo tūliko ir tuoj pat ateik!
Ana. Jana!
Jana. Vili, aš nesiskirsiu!
Ana. Jana!
Jana. Nesiskirsiu!
Ana. Vili!
Jana. Jei tuoj pat neišeisi iš tupyklos, dar tūkstantį metų nesiskirsiu su tavim.