Literatūra
* * *
Sėdėjau prie savo darbo stalo ir mąsčiau, ką gi nuveikiau šiais metais. Laimėjau dešrainių valgymo varžybas Rod Ailande. Ne, nelaimėjau. Pajuokavau. Tapau rankų lenkimo čempionu Portlande, Meino valstijoje. Melas. Pietų Brazilijoje sugavau didžiausią boa smauglį. Sapnuose. Surenčiau visose Jungtinėse Valstijoje didžiausią namą iš degtukų. Tai bent!
Iš vienatvės epizodų
Tą dieną nuo pat ryto keistai sopėjo nugarą, atsikėlusi atkragino galvą ir pajuto, kaip kasos galas švelniai palietė sėdmenis. Nakčiai visada pindavo kasą, pražilusias iki tauraus baltumo sruogas pirštais sugrėbusi į viršų, sunėrusi rankas už sprando, supindavo nežiūrėdama, o kas pusę metų kasą trumpindavo – nurėždavo aštriom žirklėm maždaug per sprindį. Buvo keista, kad dar jaunystėje jai pavydėdavo plaukų…
Kas išeina sujungus „Tvin Pyksą“ ir Evangeliją pagal Joną
„21 a“ – tai pradedančios kūrėjos komentaras stebint šių laikų žmogaus dvasinę situaciją.
Indiškoji laikų pabaiga – Kalijuga
Eilės
Laiškai hipokampui
Kaip būti tobulam
Aš nesuprantu, kas nuogirdą daro nuogirda*
Kame nuogirdos paradoksas, nuogirdos sąmojingumas? Ogi kad sakomas sakinys ar frazė yra nugirstama atsietai nuo kalbamo teksto. Išpešama iš šnekesio audinio. Grybšt ir išgriebiu iš byrančių pelenų žybtelėjančią aukso kruopą. Še tau boba ir Devintinės! Tai yra Nuogirdinės.
Apokalipsės
Kūrybinė laisvė už grotų, arba Žymiausi pasaulio kūriniai, (pa)rašyti kalėjime
Pabaiga. Pradžia Nr. 22