Literatūra

ERNESTAS FLAKSAS

15 minučių Šiaurės

Šiaurėje antgamtinis pasaulis visados yra šalia – už parduotuvės, kelio ženklo, o naktiniuose miestuose – už šviestuvo metamos šviesos apskritimo. Norvegai uoliai bando jo žemėlapį perbraižyti per dienas ir naktis tiesdami kelius, kasdami tunelius ir sprogdindami kalnus.

MARIUS PLEČKAITIS

Klientai

Klientai… Visada įnoringi. Visada pasirengę bjauriausiai nustebinti. Tokio amžiaus aš nustebindavau nebent tėvus, prieš svetimus laikiausi kukliai. Į klausimą, kaip sekasi, visada būdavo vienas vienintelis atsakymas: gerai. Ar kitaip ir galėjo bebūti?

ANDRIUS PATIOMKINAS

Pasakaitė iš rūmo

Papūstos lūpos, porcelianiniai dantys, tatuiruotė, atsiprašant, tarpupapy vietoj kryželio, išlavintas, į tampres įmontuotas pasturgalis ir t. t. leido įtarti garbiąją ponią koja kojon žengiant su naujųjų laikų dvasia: svaiginantis botulino injekcijom ir atsiduodant plastiškų chirurgų peiliams, buityje naudojant riebalų siurblį bei raukšlių lygintuvą, o laisvalaikiu domintis nanny technologijomis.

ASTRIDA PETRAITYTĖ

Jodocus Donatus Hubertus Temme: Manfredo Kleino prizmė

Lietuviškieji Temmės romanai, Kleino teigimu, įdomūs ne tiek savo siužetais, kiek istorinio-socialinio konteksto liudijimais, gamtos, konkrečių Rytprūsių vietovių aprašymais.

RŪTA KAPOČIŪTĖ

Takelis į nebūtį

Pirmą kartą mirties grėsmę patyriau skęsdama upėje. Nardant ties užtvanka, mane pagavo srovė. Mokėjau plaukti, pasitikėjau savo jėgomis ir niekuomet nejaučiau baimės vandenyje, bet tą kartą srovė suko lyg skiedrą galingo srauto sūkuryje.

MARIJONA ALOVIŠKĖ

Slyva bebras kamuolys

  Šitas pasakojimas iš tiesų yra pasaka. O šita pasaka – feljetonas gerokai sutirštintomis spalvomis. Taip gyvenime nebūna. Kažkada seniai seniai kažkokiam mieste kaži kokiu autobusu link poliklinikos važiuoju pusiau skusta, pusiau lupta. Noriu miego. Naktį iki pusės trijų peržiūrėjau pusę filmo. Buvo juokingų momentų, ypač tas, kur pagrindinis veikėjas lovoje su vos pažįstama mergina iš pradžių pats pasidaro „apšilimą“,…

JURIJ OLEŠA

Meilė

Sirkka-Liisa Konttinen. Baikerio stogai. 1975

Žemės trauka daugiau nebeegzistavo. Jis dar nepažino šio naujo pasaulio dėsnių ir todėl elgėsi atsargiai, bijodamas, kad kokiu nors neapdairiu poelgiu nesukeltų pritrenkiančio efekto. Net paprasčiausiai galvoti, paprasčiausiai suvokti daiktų esmę buvo rizikinga. O ką, jeigu per naktį jis įgijo sugebėjimą materializuoti mintis? Buvo pagrindo taip manyti.

GEDIMINAS MARTIŠIUS

Stebuklas

Skeptiškai žiūrintiems į stebuklą jau kuris laikas rekomenduoju perskaityti amerikiečių hipnoterapeuto Michaelo Newtono knygas „Sielų kelionės“ ir „Gyvenimas tarp gyvenimų“. Jose dialogo forma su jį aplankiusiais klientais jis kalba apie šio ir ano pasaulio ryšius.

VENJAMIN MICHAILOV

Kazuo Ishiguro biografinėje, lokaliojoje ir planetos realybėje

Ishiguro moko savigynos meno – ramaus susitelkimo, gebėjimo analizuoti ekstremaliausias situacijas vengiant atsainumo ir skubos: viskas, ko iki galo nesupratome, grįžta per mūsų poelgius, iškreipia pačius kilniausius siekius.

EGLĖ MARIJA FRANK

Veidrodis

  Jos pirmasis veidrodis kabojo senoje ąžuolo spintoje, it dar viename slaptame vaikystės kambaryje. Atidarius duris, ant medinės kabyklos dešinėje sagtimis sutilindžiuodavo diržai – stori odiniai tėvo ir dailūs plonyčiai mamos, dirbtinės lakuotos odos, suaižėjusios susegimo vietoje. Priglaudusi veidą, uosdavo rūgštų raugintos odos kvapą, o palaižius metalinę sagtį pakvipdavo krauju. Jau buvo patyrusi, kad stori skaudžia mažiau nei siauri gyvatiški…