Literatūra
Vidus
Radau pilvą kupiną rytojaus
laukiu kol jis išsivers kita puse
o kūną po juo pripildysiu akimirka ir taip
pažinsiu kalbą kuri neišsiteko
ankstesniuose žingsniuose ir nė viename žodyje
Gaisras
Teisėjas Pakštaitis turėjo savotišką įprotį – baigęs nagrinėti bylą jis kaskart nufotografuodavo vieną, jo nuomone, svarbiausią įkaltį ir, parsinešęs namo, pastatydavo įrėmintą nuotrauką lentynoje šalia kitas bylas menančių artefaktų. Šie įkalčių vaizdai atliko dvejopą funkciją.
Dienoraštis
Daugybė būdų pasakyti vieną dalyką; geriausia forma dažniausiai yra ta, kuri iš pat karto ateina į galvą. Kaip tik toks spontaniškumas pakeri mus Stendhalio kūryboje. Visada atrodo, kad jo mintį pagauni vos iššokusią iš lovos, dar prieš rytinį tualetą. [...] Man patinka ne išsipusčiusi mintis, o susikoncentravusi ir įsitempusi; Montesquieu, Tacito stilius.
Kultūros sostinės
Pakalbėsiu apie niekuo neišsiskiriantį, nebent įdomesne ir gražesne geografine vieta, miestą. Kaip ir kitų miestų ir miestelių, jo pagrindinės betono trinkelėmis grįstos gatvės ir aikštės tviskėte tviska švara. Niekuo neišsiskiria jis ir pavasarį prasidedančiais, vėlyvą rudenį sustojančiais gatvių remontais.
Nusikaltimo motyvas
Moteris kameroje pasidėjo krūvelę švarių lapų, rašiklį už penkiasdešimt centų ir prisėdo ant gulto. Treji metai, kaip tik standartinės apimties romanui. Ilgai ir palaimingai klausėsi tylos.
Sacrum, profanum ir paribio žmogus
Oszajcos poezijoje žmogus negyvena Dievo šešėlyje – priešingai: visa, kas kyla iš Dievo, leidžia žmogui būti šviesos sraute ir šitaip apšviestas šis tampa pagrindiniu poeto susidomėjimo objektu.
Dienoraštis
Kaip nedera jaunystės laikyti tik pažadu, taip ir į senatvę nedera žiūrėti tik kaip į nuosmukį. Kiekvienas amžius gali pasiekti savitą tobulumą. Reikia sugebėti save tuo įtikinti, matyti veikiau tai, ką metai mums atneša, o ne tai, ką iš mūsų atima, ir teikti pirmenybę dėkingumui, o ne apgailestavimams.
Du Wolfgango Amadeaus Mozarto laiškai tėvui Leopoldui Mozartui
Labiau čia kaltas mano temperamentas, kuris linkęs į ramų naminį gyvenimą, ne į triukšmingas pramogas, man, kuris nuo jaunumės nebuvau įpratęs rūpintis savo daiktais – skalbiniais, drabužiais ir panašiai, – žmonos reikia kaip nieko kito.
Nurengti aprengiant
Tik kitaip nei XX amžiaus modernistas Henrikas Radauskas, S. Bernotas deklaruoja – „Nebetikiu pasaka / Pasauliu tikiu“. Tai steigia ne atsitiktinį, o intencionalų, realistišką žvilgsnį, eskapizmo atsisakymą, siekį susidurti su pasauliu tokiu, koks jis yra.
Aplink pasaulį su trumpąja proza I
Apsakymų rinkinys „Prakeiktos žudikės“ puikiai paneigia ar bent jau išklibina mano išsakytą įsivaizdavimą, kad Lotynų Amerikos literatūra neatsiejama nuo magiškojo realizmo.
