Literatūra
Kaip caras mergaite patapo
Eilės
Fragmentai (II)
Aš saloje. Nuovargis galutinai įveikė ir ankstyvą vakarą atsiguliau į lovą. Miego nesinorėjo (pastarosiomis savaitėmis nemiga tapo įprastu reiškiniu), tačiau apskritai jaučiausi išsekusi po ilgo skrydžio ir ilgos nakties. Iš namų, susipakavusi lagaminą, išėjau antrą ryto. Į Šv. Pankracijaus stotį nuvažiavau taksi. Taksistas išleido mane šiek tiek atokiau nuo pagrindinio įėjimo, todėl, jo nepastebėjusi, pasukau priešinga linkme ir netrukus…
Sventa
Pakeliui į viešbutėlį prisimenu nediduką niūrų gal šešiasdešimties metų senį „iš vietinių“, kažkiek metų praleidusį ir lageryje, pajuodusiu nuo girtavimo veidu, šaltkalvį ar elektriką, važinėjusį motociklu su priekaba: „Lenkus – šaudyti. Ruskius – šaudyti. Žydus… – jis pakeldavo akis į tėvą, – kas antrą.“
Kaip uždirbt iš poezijos? Tapk „Instagram“ poetu!
Bebrynas
Tėvas niekada neimdavo manęs vienos kartu į mišką. Jis apskritai kiek gąsdinosi mažų vaikų, o apie mano baimę didingiems dalykams nebuvo linkęs diskutuoti po to karto, kai pakėlusi galvą į viršų išsigandau ant manęs virstančių medžių viršūnių ir sukėliau paniką ne tik šerniukų atsivedusiai šernei, bet ir vargšui tėvui, kuris tik išsigandęs keldavo balsą. Šiaip ar taip, mama norėjo,…
Trys eilėraščiai
Eilės
Lėliukė
Simona Weil – intelektuali, nenaivi mistikė, kurios narsa ir beatodairiškas pasirinkimas verčiau jau mirti negu „gyventi per gerai“ – visai kaip šv. Teresėlės [...]. Christiane Rancé biografija apie jos gyvenimą ir asmenybę – taip pat ir santūriai emocingas pasakojimas apie to laikotarpio, kada gyveno Simona Weil (1909–1943), Prancūziją ir Europą.
STAR WARS
Nemiegok, sumokėt reikia, Jurga mane pažadino. Aš pradėjau krapštytis piniginėje, rankos virpėjo, kojomis bėgiojo elektra, Vita stovėjo ir žiūrėjo, ilgu iki žemės paltu. Ji šypsojosi ir žiūrėjo, vyras stūmė vežimėlį su prekėmis link išėjimo. Raudonas X mėlyname fone.
