Literatūra
Pabėgusio briedžio metas

Vienu metu atrodė, kad sustabdyti mašinos nespės, staigiai suks vairą ir vietoj stabdžių per klaidą spausdama greičio pedalą iš visų jėgų rėšis į seną šimtametę pušį. Kai jos siūruodavo miške, atrodydavo, lyg kažkas dejuoja – iš tiesiog nežemiško visa apimančio ilgesio; žvėris ar žmogus, nesupaisysi.
Albatrosas
Kodėl Lietuvai nereikia latviško švietimo reformos varianto
Latvija tęsia nuoseklų mokyklų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis, sistemos likvidavimą. Žinant, kaip džiaugsmingai radikaliai dešinioji dalis Lietuvos politinio elito priima visokiausius latviškus variantus (pvz., dėl nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo), tikėtina, kad netrukus panašių iniciatyvų atsiras ir Lietuvoje. Tai būtų didelis smūgis tautinių mažumų integracijos procesui. Antrą Velykų dieną Latvijos prezidentas Raimondas Vējonis pasirašė švietimo įstatymų pataisas, pagal…
Raštijos blogybės
Jėzus rašo vos vieną kartą – smėlyje, taigi jo žodžiai išpustomi. Budos išmintis saugoma jo mokinių atmintyje. Konfucijus moko pavyzdžiais. Kiekvienas iš jų turi savų sumetimų vengti rašto. Rašytinis žodis stokojo žmogaus kalbėjimo gyvybės; jis skatino tingumą; buvo pavojingai neatsparus klaidingai interpretacijai.
Nutikimas
Šiandien, kaip ir kasdien, užrakinau buto duris ir išėjau į lauką. Ir kaimynė pro langą stebėjo mane išeinant. Ir higienos prekių parduotuvė atsidarė kaip tik tuo metu, kai žingsniavau pro šalį. Bet tik troleibuse pastebėjau, kad kišenėje nėra telefono. Nei vienoj, nei kitoj; nei krepšyje nėra. Galvoju, apsieisiu aš be to mobilaus. Gal nieks neskambins, o jei ir skambins,…
Londono knygų mugė
Visos knygų mugės panašios – tiek Leipcigo, tiek Paryžiaus, tiek Vilniaus, tiek Londono. Skiriasi nebent tuo, kad Londono knygų mugėje nenusipirksi… knygos. Jos funkcija – susitikti, parodyti, keistis kontaktais, sudaryti sandorius. Ir pats Londonas nelabai kuo skiriasi nuo Europos didmiesčių – nebe Dickenso laikai. Tik tiek, kad eismas priešinga kryptimi susuka galvą. Ir rozetės ne kaip pas žmones. Važiuodami…
Kritikas ir psichologas
Kritikas nebūtų kritikas be savo logikos, be svarstymų, lyginimų ir abejonių. Lėktuve į Niujorką šalimais sėdintys vyrai mandagiai paspaudė vienas kitam ranką. – Aš esu visuomenės kritikas, tiksliau pasakius, kritikas iš pašaukimo, – neprašytas prisistatė bendrakeleivis, nepaleisdamas jam mandagiai ištiestos švelnios ir gana tvirtos rankos. „Neabejotinai sutikau svarbią mano aštriai plunksnai personą, – pasidžiaugė kritikas. – Bus kietas riešutėlis“,…
Lova
Rašymas teatrui

Jei man reikėtų duoti moralinį priesaką, jis būtų toks: saugokitės rašytojo, kuris bando įpiršti jums savo rūpestį, kuris neleidžia jums net suabejoti jo vertingumu, naudingumu, altruizmu, kuris skelbiasi esąs geros širdies ir dievagojasi, kad ji matoma kaip ant delno, ta pulsuojanti masė, kurioje telpa visi jo personažai.
Senos naujos vaikiškos istorijos
Prisipažinsiu: savo santykį su plonute, vos per valandą perskaityta šveicarų rašytojo Peterio Bichselio (g. 1935) knygele „Vaikiškos istorijos“ bandžiau apibrėžti keletą mėnesių. Nes vieną kartą perskaityti ir susižavėti dar nereiškia prisijaukinti. Kad rastum, ką pasakyti, reikia išmokti „sapnuoti naująja kalba“…