Literatūra
„Ulisas“: puikus ar nevykęs?
Prieš šimtą metų amerikiečių literatūriniame žurnale „The Little Review“ pirmą kartą buvo pradėtas spausdinti airių rašytojo Jameso Joyce’o romanas „Ulisas“. Kūrinio ištraukos spausdintos nuo 1918 m. kovo iki 1920 m. gruodžio, kai tolesnis publikavimas buvo uždraustas. Visa knyga išleista 1922 m. Paryžiuje. „Ulisas“ paprastai laikomas vienu reikšmingiausių modernistinės literatūros kūrinių ir bene aukščiausia anglakalbės prozos viršūne. Tačiau nelygstamo klasiko…
Eilės
Šėtonas sako…
Mano miestas. Nedidelis, bet gražus
Prieš įvažiuojant į mano gimtąjį miestą, ji vėl atkuto ir pareiškė, kad horizonte matosi pilkas ir niekam neįdomus, niekuo nepasižymintis Alytus. Jau vėliau susimąsčiau – o kuo iš tikrųjų pasižymi arba ne tas Alytus?
Užrašai iš dienoraščių
Kliaudamasis protu noriu tapti genijumi, bet atsiduodamas jausmams noriu būti nuogas putlių moterų apsuptyje, moterų, nuo kurių dvelkia stipriu genitalijų kvapu, ir trokštu, kad šios moterys patirtų susijaudinimą žvelgdamos į mane.
Šiaip tai niekada nenorėjau šuns
Kai Kalėdų išvakarėse brolis su manimi nepasitaręs – o juk gyvename tame pačiame bute – ant rankų lyg pliušinį žaislą pro duris įsinešė trijų mėnesių rotveilerį, kurį laiką šį faktą ignoravau. Sakiau sau, kad tai tik pakrikusios mano vaizduotės pramanas ir netrukus, kai pagaliau išsimiegosiu, juodojo šuns nebeliks nė kvapo. Būtent kvapas pradėjo erzinti pirmiausia – visas naujojo buto koridorius…
Fragmentai (VI)
Šiąnakt sapnavau, kad ištekėjau už inžinieriaus, kuris anksčiau dirbo viešbutyje. Ir apsigyvenau jo name mažame gražiame išpuoselėtų paunksnių, kalvelių, sodriai žalių vejų miestelyje, pilname žmonių – kaimynų, praeivių. Nė vieno jų nepažinojau, bet jie visi laisvai cirkuliavo po namą ir kambarius – turbūt su jo leidimu. Visi žinojo, kad aš ką tik už jo ištekėjau, ir šiek tiek stebėjosi.…
Aforizmai ir fragmentai
Afrika yra kraštas, knibždėte knibždantis pasakojimų ir nuotaikų. Šis pasakojimų perviršis, šita knypava – tai tam tikras chaosas. Kraštas, pertekęs pasakojimų, – tai toks kraštas, kuris nebūtinai iš jų mokosi. Aiškumo dėlei jis turėtų atsikratyti dalies savo pasakojimų. Juose bylojama tiek apie nesėkmes, tiek apie šventes. Mirštantys kraštai veisia pasakojimus kaip lavonai – kirmėles.
Gyvent saldu
Kaip rašyti apie Afriką
Bet kuris baltasis, įdegęs ir vilkintis rusvai žalsvą uniformą, kažkada auginęs antilopės jauniklį ar turėjęs fermą, yra gamtosaugininkas, turtingo Afrikos paveldo saugotojas. Imdami iš jų interviu niekada neklauskite, kokį finansavimą iš valstybės jie gauna, kiek jie iš tos veiklos uždirba. Šiukštu, neužduokite klausimo, kiek moka savo darbuotojams.
