Literatūra
Daktaro Kliperdijaus klinika
Dėl visko kaltas buvo dantistas, uždėjęs man metalines karūnėles. Kioskininkė, kuriai nusišypsojau, palaikė mane robotu, kuo įsitikinau tik nusileidęs į metro ir atsivertęs laikraštį. Jis vadinosi „Nežmogiškasis kurjeris“. Man jis nepatinka, ir ne dėl antielektroninių pažiūrų, o todėl, kad pernelyg stengiasi įtikti skaitytojų skoniui. Visą pirmą puslapį užėmė sentimentali istorija apie kibernetinę mašiną pamilusį matematiką.
Psichologinė kelio topologija
Vadinasi, tai, ką sąlygiškai vadinu tekstu, turi antipsichologinį užtaisą. Kartoju, tekstu vadinu tai, ką esame priversti kurti, kad mano galvoje gimtų prasmė, nes psichologija prasmės nepagimdo – psichologija kaip tik prieštarauja logui, neleidžia, kad mumyse veiktų kažkas, kas verčia mus sakyti „dukart du – keturi“…
Dovana
Gegužės mėnesį, nors pajūryje pats žydėjimas, vasarotojų nedaug, ieškančių pastogės ilgesniam laikui vos vienas kitas, atvykę su sanatoriniais kelialapiais ilsėjosi gydyklose. Žmonės pusiasalyje bendravo noriai, gatvėje, pašte ar parduotuvėje galėjau klausti apie viską, kas rūpi, ir gauti naudingų patarimų. Apsistojau kambaryje, kurį kiekvienais metais nuomodavo Jevgenija Filipovna, ji vėlavo paskambinti, todėl šeimininkė pasiūlė kambarį man: ieškojau prieglobsčio mėnesiui. Saulėje…
Eilės
Vizija
Įvaikinti
Buvo mane įsidėmėjęs tiek pat, kiek visus kitus kaimynus, kitaip tariant, visiškai neįsidėmėjęs, todėl kai pirmą kartą paskambinau į duris ir paprašiau paskolinti man visiškai nereikalingos druskos, net nežinojo, kam atsako, kad tokio daikto neturi. Kitus kartus paaiškino, kad nevartoja ir pieno, aliejaus, cukraus, miltų, dar kažkokių man visiškai nereikalingų dalykų, kurių atėjau pasiskolinti, o galiausiai pasakė, kad iš…
Upė
Jis stovi prie upės, ant purvu pasruvusio kranto, pro jį plaukia juodi vandenys, juose atsispindi pilkas dangus, dangaus atspindžius tarsi praryja maži, vienas kitą keičiantys sūkurėliai… Andrejus savo didelėmis žaliomis akimis spokso į juos, jie lyg magnetas traukia jį žemyn, atrodo, tuoj įtrauks, praris su visu dangum, parudavusiais lapais, žolėmis ir kitomis šiukšlėmis. Jeigu jis dabar pasiduotų šiai jėgai…
Psichologinė kelio topologija
Pagrindinį varomąjį Prousto motyvą ir patosą, ir aistrą galima reziumuoti žodžiais „realizuoti save“, t. y. realizuoti save visuma tų norų, kuriuos turi, bet kurių nežinai, kurių prigimtis tau nesuprantama. O nesuprantamos prigimties dalykų neįmanoma realizuoti; nesupratęs savo paties norų, nerealizuosi savęs, – todėl Proustui ir veikiausiai kiekvienam žmogui žodžiai „realizuoti save“ tapatūs žodžiams „suprasti, kas esi iš tikrųjų ir kokia tavo tikroji padėtis“.
Chimerizmas
Man patiko Jurgos akys. Tokios gilios, protingos, apvestos juodu pieštuku ir liūdnos. Šiandien Jurga dar kartą pralaimėjo. Ji prabudo ir suprato, kad šviesa ne tokia, kokia turėjo būti. O tada staiga prasidėjo problemos – ji nenorėjo keltis, praustis, valgyti, šukuotis ir eiti į universitetą. O kam? Namų darbai, ar kaip juos ten vadina studentai, vis tiek nepadaryti. Ilgai kurtos…
Neries (Vilniaus) sonetų pavainikis
Kuomet pravėriau tavo slaptą skląstį,
Tik šiandien aš drąsos tiek neturiu,
Kad pasimokyčiau kaip reikiant skęsti.
